AFP/„Scanpix“ nuotr./Gyvūnų karalius - liūtas |
1. Liūtas kelia grėsmę ne tik kitiems gyvūnams, bet ir žmonėms. Viduramžiais daugelis karališkųjų rūmų savo herbą puošdavo liūto ženklu. Taip aplinkiniams jie rodydavo jėgą, valdžią ir galybę. Mat liūtai visuomet dominuoja savo aplinkoje. Zebrai ir antilopės tampa itin nervingos, kai tik pajaučia netoli esant žvėrių karalių, o gepardai ir leopardai nuolankiai atsitraukia palikdami savo sumedžiotą grobį.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gyvūnų karalius - liūtas |
2. Kvapus liūtai uodžia ne tik per nosį. Jie kaip ir katės turi vadinamąjį „Jakobsono vamzdelį“, esantį burnos ertmėje. Liūtai naudoja jį, kai visiškai pasineria į vieno juos sudominusio kvapo sekimą. Jie palengva traukia į save orą, šiek tiek pakėlę viršutinę lūpą ir nosį.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Liūtės prie moliūgo |
3. Kadaise liūtai gyveno pietų Europoje, visoje Afrikoje ir kai kuriose Azijos vietovėse, tačiau šiandien jie aptinkami tik Afrikos gamtos rezervatuose. Apie 300 Azijos porūšių gyvena Giro miške, Indijoje. Dauguma mokslininkų skiria du liūtų porūšius. Gausiausias ir labiausiai paplitęs yra Afrikos liūto (lot. Panthera leo leo) porūšis. Sparčiai nykstanti mažojo Azijos liūto (lot. Panthera leo persica) rūšis gyvena Giro miške, šiaurės vakarų Indijoje. Liūtai priklauso tai pačiai šeimai, kaip ir tigrai, leopardai ir jaguarai, taip pat giminingi ir kitoms katėms, priklausančioms katinių šeimai. Laukinėje gamtoje Rytų ir Pietų Afrikoje priskaičiuojama nuo 30 000 iki 100 000 liūtų. Tačiau nesaugomoje aplinkoje gyvenančių gyvūnų sparčiai mažėja. Jie vis dar žudomi kaip vertingas medžioklės trofėjus.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gyvūnų karalius - liūtas |
4. Iki 50 kartų per dieną užkandžiaujantys liūtai medžioja ir ėda įvairiausius gyvūnus – nuo nedidelių graužikų ir roplių iki jaunų begemotų, žirafų ir net dramblių. Jų pagrindinis grobis yra tokie vidutinio dydžio ir dideli žinduoliai kaip zebrai ir antilopės. Dažniausiai medžioja liūtės, puldamos grobį kartu tarsi viena komanda. Patinai įsitraukia į medžioklę tik tuomet, kai grobis yra pernelyg didelis. Nesvarbu, kad grobį sumedžioja liūtė, teisę ėsti pirmiausiai turi patinas, kuris sudoroja gardžiausius grobio kąsnelius. Nors liūtai reguliariai laka vandenį, kai tik jo yra, jie gali ilgą laiką išgyventi ir be jo, gaudami reikiamą skysčių kiekį iš sugauto grobio žarnų ir kraujo. Taip jie prisitaikė išgyventi vietovėse, kuriose vyrauja sausas klimatas.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gyvūnų karalius - liūtas |
5. Lytinę brandą liūto patinai pasiekia 5-erių metų, o patelės – sulaukusios 4-erių. Tačiau ir po brandos liūtai toliau augina savo masę. Liūtai dauginasi ištisus metus, piką pasiekdami lietaus sezonu. Jei patelė nėra nėščia, tai pastoti ji gali kas 16 dienų. Be to, poligamija būdinga ne tik patinams, bet ir liūtų patelėms. Mokslininkai pažymi, jog liūtai lytiškai itin aktyvūs – dažnai per savaitę jie poruojasi iki 672 kartų. O patinas pačiais aktyviausiais laikotarpiais poruojasi kas 15 minučių 2 savaites nesustodamas.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gyvūnų karalius - liūtas |
6. Visos suaugusios patelės jauniklius veda tuo pačiu metu, todėl gyvendamos būryje jos gali auginti vaikus bendrai, viena kitai padėdamos. Liūtukai pasaulį išvysta gerai paslėptame guolyje. Juos žindo ne tik motina, bet ir kitos apsivaikavusios būrio liūtės. Keturių–aštuonių savaičių mažyliai išvedami į pirmąją medžioklę, tačiau jiems neleidžiama dalyvauti visame medžioklės procese, kol nesukanka vieneri metai. Jaunikliai iki 16 mėnesių visiškai priklausomi nuo suaugusiųjų. Liūtukams gresia įvairiausi pavojai, todėl pirmojo gimtadienio sulaukia mažiau nei pusė gimusių palikuonių. Subrendę patinai palieka būrį būdami dvejų ar ketverių metų amžiaus. Patelės lieka būryje. Jos pasitraukia tik tuomet, kai norima suburti naują būrį.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gyvūnų karalius - liūtas |
7. Liūtai – tai vienintelės socialios katės, gyvenančios grupėmis, kurios vadinamos būriais. Būrį sudaro nuo keturių iki aštuonių giminingų patelių, jų jaunikliai ir retkarčiais būryje liekantys patinai, kurių vienas vadovauja visam būriui. Patinai susijungia į grupes, kurios keliauja nuo vieno būrio prie kito, gyvenančio toje pačioje teritorijoje, priklausomai nuo to, kada patelės būna pasiruošusios poruotis. Jie gina pateles ir būrio užimamą teritoriją, kurią pažymi savo šlapimu, purškiamu ant krūmynų. Liūtai vieni su kitais bendrauja skleisdami įvairiausius garsus, bet geriausiai visiems pažįstamas yra jų riaumojimas. Būtent iš jo būrio nariai nustato, kur yra kiekvienas jų šeimos narys, taip pat riaumodami liūtai perspėja kitus patinus laikytis atokiau nuo jų būrio.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gyvūnų karalius - liūtas |
8. Liūto snukis – kaip žmogaus pirštų atspaudai. Pasaulyje nėra dviejų vienodų liūtų. Gyvūno nagai gali siekti ir 7 cm ilgio, o suaugęs liūtas turi 30 dantų. Tačiau nepaisydami savo aštrių dantų, liūtai dažniausiai maisto nekramto – jie tiesiog ryte ryja mėsos gabalus, naudodami tik vieną žandikaulio pusę. Liūtas turi šešiskart geresnį naktinį regėjimą nei žmogus.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gyvūnų karalius - liūtas |
9. Iki dvejų metų liūtukai nemoka riaumoti, tačiau užaugę tampa itin galingi ir jų balsai sklinda per dešimtį kilometrų. O jei šis gyvūnas yra sotus, tai jis toks negrėsmingas, kad net jo patencialus grobis – antilopės ir zebrai – gali ramiai vaikštinėti šalia.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gyvūnų karalius - liūtas |
10. Liūtės gyvena ilgiau, mat senus patinus iš būrio išvaro arba pačios patelės arba jaunesnis ir stipresnis patinas. Gamtoje gyvūnų karaliai gyvena apie 14-16 metų, dažniausiai šio amžiaus pasiekia patelės. Savo ruožtu patinai dažniausiai gyvena iki 11 metų, nors sutinkama ir senų – 16-os metų sulaukusių liūtų. Puikiai prie permainingų orų ir gana sudėtingo klimato prisitaikę liūtai yra antrieji pagal gausą plėšrūnai pasaulyje, juos aplenkia tik hienos.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gyvūnų karalius - liūtas |