Ką jos daro liežuviu?
Žirafų pasididžiavimas – ilgas stiprus liežuvis. Juo skinami lapai, pasiekiami norimi skanumynai. Žirafa ausis išsivalo taip pat savo ilgu liežuviu. Liežuvio ilgis siekia 45 centimetrus.
Kupranugaris + leopardas = žirafa
Mokslinis žirafų pavadinimas – „camelopardalis“. Jis kilęs iš lotyniško žodžio camelopard – camel+leopard. Toks pavadinimas buvo duotas šiems gyvūnams Senovės Romoje, nes jie buvo dideli kaip kupranugariai ir dėmėti kaip leopardai. Yra dar vienas žirafų ir kupranugarių panašumas – jie gali ilgai ištverti be vandens.
Hipertenzikės
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Gerti žirafoms pakankmai sudėtinga. Tanzanija. |
Gyvūno širdis sveria 10-12 kilogramų, o ilgas gražus kaklas – 250 kilogramų. Kad kraujas pasiektų smegenis, žirafoms būdingas trigubai didesnis nei kitų didelių žinduolių kraujospūdis. Per minutę galingą žirafos širdis perpumpuoja apie 60 litrų kraujo. Todėl žirafų kraujo spaudimas aukščiausias iš visų gyvūnų pasaulyje. Suaugęs žirafos patinas sveria 1-2 tonas, patelė – vidutiniškai du kartus lengvesnė. Nepaisant to, kad žirafos dažniausiai neskleidžia jokių garsų, jų jaunikliai mykia. Taip pat pastebėta, kad kartais suaugusios žirafos skleidžia švelnų garsą panašų į fleitos.
Ilgakojės bėgikės
 |
| Mykolo Vadišio nuotr./Žirafos bėgdamos spiriasi priekinėmis kojomis |
Šuoliuojančios žirafos greitis gali siekti 50-55 km/val. Tad jos gali aplenkti net šuoliuojančius žirgus. Žirafos žingsnis – daugiau kaip keturi metrai. Jos – vieni iš nedaugelio gyvūnų, kurie bėgdami naudojasi priekinėmis kojomis, kurios 10 % ilgesnės už užpakalines. Be to, eidamos jos vienu metu deda iš pradžių dešines, o po to kaires kojas. Dėl tokio kojų ilgumo žirafoms sunku pasilenkti prie žemės, todėl jos geria plačiai išsiskėtusios.
Šeimos saitai
 |
| Mykolo Vadišio nuotr./Žirafų šeimyna Kenijoje |
Gyvena nedidelėmis 12 individų grupėmis. Šių gyvūnų bandos neturi griežtos hierarchijos ir organizacijos, į bandą priimami ir pašaliniai. Žirafų patinai savo santykius sprendžia kažkuo panašiu į „rankų lenkimo“ konkursą, tik naudojasi jie savo stipriausia kūno dalimi – kaklu. Patinai ir patelės ėda lapus nuo medžių iš skirtingų pusių, kad išvengtų konfliktų dėl maisto. Suaugusios žirafos natūralių priešų beveik neturi, į jas kartais kėsinasi liūtai, tačiau galingu kojos spyriu žirafa gali sulaužyti plėšrūno kaulus. Gimdami žirafų jaunikliai krenta du metrus žemyn, tačiau tikrai retai susižeidžia.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Žirafiukas ką tik po gimimo bando atsistoti |
Kiek gyvena žirafa?
Gyvūnų gyvenimo trukmė laukinėje gamtojesiekia 20-25 metus, nelaisvėje – iki 28 metų. Žirafų nėštumas trunka 400–460 dienų, paprastai joms gimsta vienas jauniklis, nors pasitaiko ir dvynukų. Žirafa gali uzaugti iki 6 metrų aukščio. Užaugusi žirafa gali laisvai įkišti galvą pro antro aukšto langą.
Kur jos gyvena?
Žirafos paplitusios Afrikos (daugiausia Rytų) savanose. Šiandien jų galima sutikti tik Afrikos Sacharos dykumos pietuose bei pietryčiuose. Anksčiau žirafų gyventa ir Sacharos šiaurėje, tačiau žmogus šių gyvūnų populiaciją čia išnaikino dar senovės Egipto civilizacijos laikais. Tuo metu žirafos gyveno Nilo deltoje ir Viduržemio jūros pakrantėse. XX am. pasaulinė žirafų populiacija sparčiai sumažėjo. Šiandien daugiausiai šių gyvūnų galima sutikti draustiniuose bei rezervatuose. Skaičiuojama, kad iš viso pasaulyje gyvena apie 110 000 – 150 000 žirafų. Jo laikomos nykstančia gyvūnų rūšimi.
 |
| Wikipedia.org/Žirafų paplitimas pasaulyje |
Dar įdomybių:
 |
| Mykolo Vadišio nuotr./Nakuru nacionalinis parkas Kenijoje |
Žirafos dėmės unikalios, kaip žmogaus pirštų antspaudai. Žirafos miega ne ilgiau kaip 10 minučių vienu kartu. Kadangi daugiausiai laiko praleidžia stovėdamos, jos miega irgi stovėdamos.
