Suprasti akimirksniu: FAKTAI APIE A330
- „Airbus A330“ yra vienintelis tokio tipo ir dydžio orlaivis, registruotas Baltijos šalyse, skirtas tolimųjų skrydžių rinkoms
- 2019 m. skelbta, kad „Airbus A330“ rinkos kaina – 70 mln. JAV dolerių
- Orlaivis turi 307 vietas, iš jų 30 – verslo klasės, o vienoje ekonominės klasės eilėje gali sėdėti 8 keleiviai
- Bendras orlaivio ilgis – 63 metrai, keleivių kabinos – 50 metrų
- Sparnų plotis – 60 metrų
- Maksimalus pakilimo svoris – 242 tonos
Lietuviška aviakompanija „GetJet Airlines“ padangių milžiną įsigijo 2019 m. „Sprendimas įtraukti orlaivį A330 (LY-LEO) į orlaivių parką buvo priimtas siekiant praplėsti skrydžių geografiją ir pasiūlyti savo paslaugas naujose rinkose“, – 15min sakė „GetJet Airlines“ vykdantysis direktorius Gediminas Smilgevičius.
307 keleivius talpinantis lėktuvas galėtų skraidinti ir Lietuvos keliautojus, tačiau kol kas tokie skrydžiai nebuvo vykdyti. G.Smilgevičius pažymi, kad orlaivis efektyviausiai naudojamas tolimesniuose maršrutuose. „Kol kas iš Lietuvos skraidėme artimesniais nuotoliais ir nebuvo poreikio vežti didesnius keleivių kiekius tolimesniais maršrutais“, – sakė bendrovės vykdantysis direktorius.
Šį konkretų orlaivį anksčiau eksploatavo Taivano bendrovė „China Airlines“. Kai jį įsigijo „GetJet“, orlaivis praėjusių metų birželį savo pirmajam skrydžiui iš Lietuvos pakilo į Tunisą. Ten jis visą vasarą skraidė pagal kontraktą su „Tunisair“ avialinijomis.
Po skrydžių Tunise, šis A330 iš Varšuvos skraidė į Kanadą, tuomet keletą mėnesių – iš Senegalo į Prancūziją ir Ispaniją. Vėliau orlaivis stovėjo Rygos oro uoste. Dabar jis atgimęs kaip krovininis lėktuvas.
Kroviniai – ant keleivių kėdžių
„Šiuo metu poreikio keleiviniams skrydžiams beveik nėra, A330 vykdo tik krovininius skrydžius. Atsiradus skubiam krovinių gabenimo iš Kinijos poreikiui, susijusiam su COVID-19, natūralu, kad A330 buvo pirmas pasirinkimas. Nė viena kita kompanija Baltijos šalyse neturi tokios talpos ir skrydžio nuotolio orlaivio. Neišnaudoti galimybės tiesioginiu skrydžiu iš Kinijos atsigabenti maksimaliai daug krovinių, būtinų kovai su COVID-19, būtų buvę tikrai neprotinga“, – 15min teigė G.Smilgevičius.
Orlaivį adaptuoti kroviniams nebuvo sudėtinga. Nereikėjo atlikti jokių modifikacijų, net nebuvo išimtos keleiviams skirtos kėdės. Didžioji dalis siuntos gabenama krovinių skyriuje, dalis – ir ant pačių keleivių kėdžių. Buvo svarstoma jas išmontuoti – tuomet būtų galima sutalpinti daugiau krovinių. Visgi apsispręsta to nedaryti, nes, G.Smilgevičiaus teigimu, tai yra pakankamai sudėtingas techninis procesas, kuriam reikia laiko pasiruošti, gauti reikiamus leidimus.
„Nėra įprasta taip gabenti krovinius, – apie dabartinį vaizdą salone sakė pašnekovas. – Tačiau COVID-19 pandemijos metu tokį krovinių gabenimo būdą leido Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) ir išimties tvarka patvirtino Lietuvos Transporto Kompetencijų Agentūros Civilinės Aviacijos Departamentas.“
A330 dabar skraido į įvairius Kinijos oro uostus, iš kur pargabena Vyriausybės ir privačių kompanijų užsakymus – apsaugines kaukes, respiratorius, kitus medicininės paskirties krovinius, skirtus kovai su COVID-19.
Kinijoje negali išlipti iš lėktuvo
Iš Lietuvos Kiniją orlaivis pasiekia per 8-9 valandas. Tokį nuotolį orlaivis įveikia be nutūpimo, nėra reikalo pasipildyti kuro. „A330 galėtų skristi ir dar toliau – apie 11 valandų be nutūpimo“, – atkreipė dėmesį G.Smilgevičius. Šio modelio nuotolis yra didesnis nei 10 tūkst. km.
Skrydžio metu lėktuve būna 2 pilotai, 4 orlaivio palydovai ir papildomas personalas, kuris prižiūri orlaivio pakrovimą, prireikus gali padėti krauti. Į tokį ilgą skrydį imamas ir inžinierius, kad prireikus būtų galima operatyviai pašalinti galimus orlaivio gedimus.
Lakūnams A330 pilotavimui reikalinga speciali kvalifikacija. Šie lakūnai „GetJet“ bendrovėje yra tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. „Pagal vyraujančią pasaulinę praktiką, tolimųjų skrydžių pilotų uždarbis kiek didesnis nei artimųjų skrydžių. Šie žmonės praleidžia labai daug laiko kelionėse toli nuo namų, todėl logiška, kad jų uždarbis didesnis“, – aiškino G.Smilgevičius, tačiau nenorėjo atskleisti lakūnų algų.
Šiuo metu „GetJet“ turi 4 įgulas šiam orlaiviui, dar ruošiamos papildomos. Įgula skrydžio metu vykdo visas įprastines skrydžio procedūras, jiems yra ir vietos pailsėti ilgos kelionės metu. A330 yra verslo klasės keleivių salonas, kuriame yra 30 patogių verslo klasės keleivių kėdžių.
Tai, kad viso salono kėdėse – ne keleiviai, o kroviniai, lakūnų darbo nekeičia. „Pilotų darbas iš esmės nesiskiria, ar skraidiname keleivius, ar krovinius, skrendame tuščiu ar pilnu lėktuvu“, – teigė „GetJet“ vykdantysis direktorius.
Nors skrydis pernelyg nesiskiria, nutūpus Kinijoje pasitinka neįprasta situacija. Kinijoje vis dar taikomos griežtos kovos su COVID-19 priemonės, ir viena jų – būtinas karantinavimasis patekus į šalies teritoriją. Dėl to oro uoste nusileidusi įgula net negali išlipti iš lėktuvo.
Visgi tikimasi, kad netrukus tai pasikeis. „Manome, kad mažėjant užsikrėtimo COVID-19 grėsmei, šios griežtos priemonės Kinijos valdžia artimiausiu metu atsisakys“, – viltį išreiškė G.Smilgevičius.
Krovininius skrydžius į Kiniją su A330 dar planuojama tęsti artimiausiu metu – krovinių poreikis nemažėja, „GetJet“ teigia gaunantys vis daugiau naujų užsakymų. „Dar per anksti prognozuoti keleivių gabenimo poreikius ateinančiai vasarai. Atšaukus karantiną ir kitus kelionių ribojimus, stebėsime rinką ir spręsime, kaip elgtis toliau“, – sakė G.Smilgevičius.
