Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“.
Ši vieta kaip sankryža, nes nuo apžvalgos aikštelės stačiu šlaitu žemyn neria pagrindinis tako aplink Vilnių maršrutas, o į dešinę veda Bukčių kilpa. Nors ir ne taip stačiai, bet čia takas taip pat leidžiasi žemyn, kol atsiremia į paupyje stovinčių daugiabučių kvartalą.
Visada smagu pasižvalgyti iš apžvalgos aikštelės ar apžiūrėti įdomesnį objektą, tačiau ne mažiau gerų emocijų sukelia ir tos Vilniaus vietos, kuriose atsiduriu pirmą kartą. Čia ir yra tako aplink Vilnių stiprybė, kad einant juo galima pamatyti ir tai, kas gražu, ir tai, kas nematyta. Lankantis parodose „Litexpo“ parodų centre nešautų į galvą tiesiog pasivaikščioti už tvoros, tačiau einant taku aplink Vilnių už tvoros atsiduria pats parodų centras.
Per požeminę perėją maršrutas veda į kitą Laisvės prospekto pusę. Dar visai neseniai čia buvo tik grafičiais išpieštas tamsus tunelis, o dabar virš jo kabo lentelė su užrašu „Priedanga“. Toks užrašas priverčia susimąstyti apie saugumą. Nieko nėra blogiau nei didelis ir agresyvus kaimynas, kuris be priežasties ramų ir gražų gyvenimą gali paversti košmaru.
Tik išėjęs iš perėjos pagalvojau, o kur yra arčiausiai namų esanti priedanga? Jei ir yra apie tai kokia komunikacija, tai kasdieninio informacinio srauto triukšme ji pradingsta net nepastebėta, o slėptuvių žemėlapį galima rasti civilinės saugos internetiniame tinklapyje.
Toliau palei miškelį einantis maršrutas veda pro laisvalaikio ir sporto zonas. Jas įrengė verslo centras „Business Garden“, tačiau jo takas nepasiekia.
Balta rodyklė raudoname fone skelbia, kad dabar teks laipteliais lipti į kalną. Pro medžius jau matosi Lazdynai – mikrorajonas, už kurio suprojektavimą architektams buvo įteikta Lenino premija. Sovietmečio miestų planavimo laimėjimai yra ekskursijos po Lazdynus tema, o takas aplink Vilnių pirmenybę teikia žaliosioms miesto erdvėms. Vos užkilęs laiptas į viršų maršrutas miško taku pasuka link Oslo gatvės.
Priėjus Oslo gatvę pradžiugina atsivėrusi plati miesto panorama. Dar viena apžvalgos vieta, kuriomis Vilnius tikrai turtingas. Čia jau pasirinkimo nebelieka ir sekančioje atkarpoje tenka susipažinti su Lazdynų mikrorajono kasdienybe ir įžymybe. Nežinau, ar taip galima pavadinti daugiau nei 50 metų veikiančią kavinę „Žibutė“, kuri sovietmečiu buvo garsus restoranas. Pro ją ir pro kelio užtvaru užtvertą gyvenamųjų namų kvartalą Levandų gatvėje tako maršrutas vėl pasiekia mišką.
Aplink ošia galvą apsukti galintys pušynai ir kartais iš tiesų pasijuntu lyg pasiklydęs.
Sveiki atvykę į Bukčių kilpą, kurioje augantį mišką visomis kryptimis apraizgęs pėsčiųjų takų tinklas. Kai kurie takai platūs ir tiesūs, tarsi būtų keleto juostų pločio pėsčiųjų greitkeliai.
Maršrutas veda pro Senuosius ir Naujuosius Bukčius, pro Lazdynėliuose dygstančių daugiabučių kvartalą, bet nei akimirkai neparodo Neries. Aplink ošia galvą apsukti galintys pušynai ir kartais iš tiesų pasijuntu lyg pasiklydęs. Smagu, kai ryškiai raudoni ženklai patikimai veda per nepažįstamą vietovę ir galima mėgautis ėjimu ir aplinkos stebėjimu.
Tiesiai einančiam maršrutui pagaliau kelią pastoja vandenvietės teritorijos tvora ir neradęs kitos išeities jis atveda prie Neries. Dešiniuoju krantu takas driekiasi iki pat Gariūnų tilto, kur įsilieja į pagrindinį tako aplink Vilnių maršrutą. Jis eina kitapus upės, kur matosi Gariūnų piliakalnis ir greta stūksantis kitas aukštas kalnas. Ne vienas prakaito lašas nubėgo, kai teko įveikti kalnų iššūkį, todėl dabar su pasimėgavimu žingsniuoju lygia upės pakrante.
Nuo Plikakalnio atodangos iki Gariūnų tilto – 8,8 kilometro, tačiau norint įveikti šią kilpą kaip žiedinį maršrutą teks nueiti apie 14 kilometrų. Apžvalgos aikštelės ir atkarpa palei upę keliais balais pakelia šios kilpos patrauklumą bendrame tako aplink Vilnių atkarpų sąraše.
O gal taip vertinti ir nereikėtų? Kiekvienas einantis taku aplink Vilnių kuria savo patirtį, susidedančią iš gražių vaizdų ir atrastų naujų takų, iš klaidžiojimo ieškant maršruto ir nutrintų kojų skausmo, iš nuostabaus jausmo pagaliau atsisėdus ir laukimo, kad pailsėjus bus vėl galima pratęsti ėjimą.
Apžvalgos aikštelės ir atkarpa palei upę keliais balais pakelia šios kilpos patrauklumą bendrame tako aplink Vilnių atkarpų sąraše.
Visi miesto vaizdai bei panoramos, džiaugsmai ir nusivylimai, visas emocijų spektras, pasireiškęs per 140 kilometrų ėjimo, tampa patirtimi, kuri įsirašo į atmintį.
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“.
