Pasak ekspertės, įdomu tai, jog, nepaisant istorinių įvykių – karų, okupacijų, – visos šios kapinės savo unikalumą išlaikė iki šių dienų. Tai nulėmė viena aplinkybė.
„Sovietmečiu, apie 1960-uosius metus, Bernardinų kapinės buvo uždarytos. T.y. jose nebuvo galima laidoti. Dėl to nebuvo statomi nauji antkapiniai paminklai, taip pat nebuvo nuverčiami senieji. Todėl šiandien mes galime džiaugtis, kad atėję į šitas kapines, mes matome labai daug autentikos“, – pasakojo po Bernardinų kapines portalo 15min žurnalistus vedžiojusi A.Vyšniauskienė.
Palaidotų varpų paslaptis
Autentiški yra šių kapinių vartai, tvora taip pat išlikusi, tiesa – jau kelis kartus restauruota.
„Per šiuos vartus patenkame į kapines. Kas labai įdomu, kad prie vartų įkomponuota varpinė. Dabar matome tris angas, kuriose anuomet buvo varpai. Jie buvo nukabinti Antrojo pasaulinio karo metais ir palaidoti kažkur Bernardinų kapinėse. Tačiau konkreti vieta nežinoma, todėl iki šiol jie nėra atkasti“, – kalbėjo paveldosaugininkė.
Paslapčių ir unikalumo Bernardinų kapinėse netrūksta. Pavyzdžiui, čia galima išvysti XIX a. autentišką kolumbariumą. Jis buvo įkomponuotas kapinių tvoroje.
Įspūdingas ir Bernardinų kapinėse amžinojo poilsio vietą radusių istorinių asmenybių sąrašas. „Čia buvo palaidoti penki Vilniaus universiteto profesoriai, taip pat daug kitų asmenybių, pvz., kunigas Stanislovas Bonifacas Jundzilas, kuris yra vilniečių labai mėgstamos vietos – Bernardinų sodo – įkūrėjas“, – vaikščiodama po kapines pasakojo pašnekovė.
Šalia šios asmenybės kapo auga unikalus botanikos eksponatas – erškėtuogė. Pasak A.Vyšniauskienės, tai – vienintelė Lietuvoje išlikusi erškėtrožė, atvežta iš Šveicarijos. „S.B.Junzdilas buvo pirmasis botanikas, geriausia ją aprašęs“, – apie tai, kodėl šalia jo kapo Bernardinų kapinėse, auga šis augalas, pasakojo paveldosaugininkė.
Pasak jos, Bernardinų kapinės išskirtinės ir tuo, jog būtent jose yra daug XIX a. būdingų paminklų – tokių nerasime jokiose kitose Lietuvos kapinėse. „Jie buvo statomi iš plytų ir yra tikrai išskirtiniai“, – pabrėžė paveldosaugininkė.
Kapinėse – visa istorijos pamoka
Koplytėlės – dar vienas retas kultūros paveldo paminklas, kurį galima išvysti Bernardinų kapinėse. Jose yra trys šeimos koplytėlės. Seniausia – Frejendų šeimos, išsiskirianti originaliu įėjimu – girna.
„Įdomūs ir ant koplytėlės šonų esantys užrašai lenkų kalba. Sakyčiau, kad jie atitinka lietuviškas raudas, kurios buvo dainuojamos, palydint mirusįjį“, – pasakojo paveldosaugininkė.
Vaikštant po kapines į akis patenka ir tokiose vietose keistokai atrodantys objektai – tarsi į žemę įkasti namukai su čerpiniu stogu. Pasak pašnekovės, tai – vieni pirmųjų kapinių paminklų, turinčių gilią filosofinę prasmę:
„Gyvendami mes visi turime savo namus, mirusysis taip pat turi turėti savo namą. Todėl vietoj tradicinio antkapinio paminklo, buvo pastatytas toks namuko tipo antkapinis paminklas.“
Tyrinėjant Bernardinų kapines, galima išvysti ir kitų XIX a. Lietuvos kapinėms būdingų paminklų. Pvz., didžiulių lauko akmenų, ant kurių iškalti taip pat tam laikotarpiui būdingi tekstai.
„Paprastai ant tokio akmens buvo aprašomi visi velionio gyvenimo nuopelnai. Jeigu palaidota moteris, ant antkapinio akmens būdavo užrašoma jos mergautinė pavardė, nurodoma iš kokio kaimo, gyvenamosios vietos ji buvo, o tuomet jau parašyta ir vyro pavardė. Dažnai įkomponuojamas ir šeimos herbas. Jei palaidoti sutuoktiniai – ir moters, ir vyro šeimų herbai. Neretai ant akmens būdavo iškalami ir kryžiai. Arba metaliniai kryžiai būdavo įmontuoti į akmeninį antkapį“, – apie Bernardinų kapinėse esančių autentiškų antkapinių paminklų bruožus pasakojo paveldosaugininkė.
Dar vienas labai įdomus objektas Bernardinų kapinėse yra Kapinių pašventinimo koplytėlė. Ji žymi ir pirmąjį palaidojimą šiose kapinėse. „Galima sakyti, kad nuo šios vietos prasidėjo Bernardinų kapinių istorija“, – sakė A.Vyšniauskienė.
Nors okupacija tam tikra prasme padėjo išsaugoti kapinių unikalumą, vis dėlto kapavietės per tą laiką nukentėjo. Daug paminklų buvo apgadinti, o kai kurie – suniokoti. „Labai daug paminklų neturi kryžių...“ – atkreipė dėmesį A.Vyšniauskienė.
Kalbėdama apie Bernardinų ir kitų išlikusių senųjų Lietuvos kapinių likimą bei svarbą, paveldosaugininkė pabrėžė – tai vietos, kur galime susitikti akis į akį su istorija.
„Galime pamatyti senąją laidojimo tradiciją, išvysti, kaip mirusieji buvo pagerbiami, kaip buvo saugomas jų atminimas. Tai ypač aktualu dabar, kai Lietuvoje keičiasi laidojimo papročiai. Laidojamos urnos, jau nebėra šarvojimo, šermenų papročių. Tuo metu vaikštant po tokias kapines, kaip Bernardinų, gali pajusti, kokios įspūdingos buvo šios kapinės“, – kalbėjo A.Vyšniauskienė.
Nors ir dabar visuomenėje žinomų žmonių laidotuvės sulaukia daug susidomėjimo – į laidotuves susirenka ne tik artimiausi žmonės. Vis dėlto, kalbant apie Bernardinų klestėjimo metą, anot pašnekovės, svarbu suvokti, jog anuomet laidotuvės buvo ypatingai reikšmingas įvykis vietos žmonių gyvenime.
„Daug renginių tuo metu nebūdavo. Todėl ypač į žymių žmonių laidotuves susilaukdavo ypatingo susidomėjimo. Žmonių procesijos nusidriekdavo labai toli“, – teigė paveldosaugininkė.
Svarstydama apie Bernardinų ir kitų senųjų Vilniaus kapinių likimą, ji vylėsi, jog paseksime kitų Europos šalių pavyzdžiu: „Daugelyje Europos šalių senosios kapinės yra padarytos kaip miesto parkai.“
Vilniaus istorinės Bernardinų kapinės, kaip ir Rasų, Saulės, Antakalnio kapinės, kuriose yra atgulusi dalis Vilniaus, Lietuvos ir Lenkijos bei Europos istorijos, kur palaidota ir visai Europai žinomų asmenybių, turi visas galimybes prisijungti prie Europos Tarybos Europos kapinių kelio. Išsamesnę informaciją apie jį rasite čia.
Kviečiame pasižiūrėti video filmuką apie šias išskirtines kapines, kurios netrukus turėtų prisijungti prie Europos kultūros istorinių kapinių kelio.
Lietuva turi potencialo jungtis prie daugelio Europos Tarybos kultūros kelių. Prie Kultūros kelių asociacijų prisijungusioms vietovėms, dirbant kartu su kitų šalių partneriais, tai suteiktų ženklių galimybių plėsti žinomumą, ugdyti šalies paveldo vertės pajautimą ir auginti turistų skaičių.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (KPD) kviečia savivaldybes, turizmo organizacijas, kultūrines asociacijas, muziejus pasižvalgyti po Europos Tarybos Kultūros kelių svetainę ir rinktis, kurį kelią norėtumėte praturtinti lietuviškais objektais.
KPD suteiks informacijos, kaip tai padaryti. Kreipkitės! Jūs tapsite matomi ir žinomi europiniame Kultūros kelių žemėlapyje!
Daugiau straipsnių ir vaizdo laidų apie Europos kultūros kelius, besidriekiančius ir Lietuva, rasite čia.
