Tačiau evakuoti dešimtis tūkstančių afganistaniečių, kurių gyvybėms gresia pavojus šalyje, taip pat amerikiečius bei sąjungininkus yra sudėtinga operacija. Reikia ne tik suorganizuoti tūkstančių žmonių išgabenimą, bet ir išlaikyti saugumą oro uoste, o išskraidintus žmones paskui nuodugniai patikrinti.
Bagramo ir Kandaharo oro uostai, iš kurių anksčiau savo karines operacijas vykdė JAV vadovaujama koalicija, jau kurį laiką yra Talibano rankose. Kad talibai taip greitai užims ir Kabulą, niekas nesitikėjo.
„Visuose mūsų planuose buvo remtasi prielaida, kad afganistaniečiams pavyks išlaikyti Kabulą“, – airforcetimes.com sakė Williamas Wechsleris, Artimųjų Rytų ekspertas Atlanto taryboje. Baracko Obamos administracijoje jis dirbo gynybos sekretoriaus vicepatarėju specialiųjų operacijų ir kovos su terorizmu klausimais.
„Ištraukti visus, kuriuos reikia ištraukti, nugabenti juos į kažkokią vietą, kur jie gali būti patikrinti, ir tuomet išsiųsti atgal tuos... kurie visų pirma net neturėjo būti ištraukti“, – sakė W.Wechsleris.
Dabar JAV ir sąjungininkai turi įveikti unikalų iššūkių kompleksą: kontroliuoti evakuacijos darbus chaoso apimtame civiliniame-kariniame oro uoste; patikrinti dešimtis tūkstančių žmonių, kurie žūtbūt nori ištrūkti; laikyti Talibaną saugiu atstumu nuo oro uosto.
Šiai operacijai pasitelktos JAV karinių oro ir jūrų pajėgų eskadros, susidedančios iš F/A-18 ir F-16 naikintuvų, AV-8 atakos lėktuvų, stipriai apginkluotų specialiųjų operacijų lėktuvų AC-130, B-52 bombonešių, o MQ-9 žvalgybos ir atakos dronai suteikia oro apsaugą evakuacijai, trečiadienį spaudos konferencijoje vardijo Jungtinio štabo viršininkas generolas Markas Milley.
Unikalus iššūkių kompleksas: kontroliuoti evakuacijos darbus chaoso apimtame civiliniame-kariniame oro uoste; patikrinti dešimtis tūkstančių žmonių, kurie žūtbūt nori ištrūkti; laikyti Talibaną saugiu atstumu nuo oro uosto.
„Mes turime ir nemažą kiekį sukasparnės aviacijos, įskaitant atakos ir transportinius sraigtasparnius“, – pridūrė jis.
Kartu su jais – beveik pora tuzinų C-17 ir C-130 krovininių orlaivių, kuriais vykdoma humanitarinė evakuacija.
JAV centrinės vadavietės (angl. The United States Central Command, US CENTCOM) atstovas spaudai airforcetimes.com sakė, kad JAV naikintuvų buvimas Kabule yra įprastas ir tęsis tol, kol bus baigta evakuacijos misija.
Trečiadienio ankstų rytą Kabulą pažadino su niekuo nesupainiojami naikintuvų garsai, po kurio „Twitter“ kilo nerimo banga. Pasipylė spekuliacijos – nuo to, kad Kabulo oro uoste kilo dar didesni neramumai, iki to, kad galbūt JAV karinės oro pajėgos nori užimti Bagramo aerodromą.
CENTCOM nekomentavo, kodėl naikintuvai trečiadienio rytą praskrido taip žemai, kad buvo pažadintas kone visas miestas, tačiau airforcetimes.com rašo, kad kartais ant žemės esantys kariai paprašo pilotų žemų praskridimų kaip jėgos pademonstravimo. To tikslas – informuoti priešą, kad JAV disponuoja galinga apšaudomąja jėga.
Reikalingu atstumu yra ir lėktuvnešis „USS Ronald Reagan“, kariniai orlaiviai veikia ir iš bazių Kuveite.
Kai atvyks visas pastiprinimas, Kabulo oro uosto saugumą užtikrins maždaug 7 tūkst. JAV karių, ir jų misija kol kas apribota tik juo.
Kartais ant žemės esantys kariai paprašo naikintuvų pilotų žemų praskridimų kaip jėgos pademonstravimo.
Savaitės pradžioje į Kabulą atvyko ir 621-oji nenumatytų įvykių komanda – dinamiškas karinių oro pajėgų dalinys, kurio specializacija – greitas aerodromų atvėrimas, taip pat oro mobilumo operacijų parengimas, išplėtimas, palaikymas ir koordinavimas, sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby. „Tai grupė, kuri žino, kaip valdyti aerodromus, ir kuri gali padėti su realiomis oro operacijomis“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Joe Bideno administracija norėtų perkelti į JAV apie 22 tūkst. afganistaniečių, nes jiems pakliuvus į Talibano rankas gresia mirtis. Tai – tik dalis maždaug iš 88 tūkst. afganų, kuriuos gali reikėti evakuoti. JAV karinės oro pajėgos stengiasi pabaigti operaciją iki rugpjūčio 31 d.
„Šiuo metu mes planuojame po vieną lėktuvą kas valandą į ir iš HKIA, – šią savaitę sakė generolas majoras Hankas Tayloras. – Prognozuojame, kad daugiausiai mes galėtume išgabenti 5–9 tūkst. keleivių per dieną.“
JAV karinių lėktuvų, skrendančių į Kabulą, suplanavimas ir sukontroliavimas iš dalies krenta ant Katare esančių JAV pareigūnų pečių. „Al Udeid“ oro bazėje įsikūrę ne tik Kataro, bet ir JAV, Jungtinės Karalystės, kitų šalių karinės oro pajėgos. Amerikiečiai iš ten, pavyzdžiui, sprendžia dėl lėktuvų eiliškumo į Afganistaną, koordinuoja orlaivių eismą. Tačiau užtikrinti operacijos veikimą, tvarką Kabulo oro uoste jau yra už jų galimybių ribų.
Tai pasimatė pirmadienį, kai visos oro operacijos Kabulo oro uoste buvo laikinai sustabdytos dėl pavojaus saugumui, kai talibai užėmė Afganistano sostinę, o tūkstančiai afganų užplūdo oro uostą desperatiškai mėgindami pabėgti iš šalies.
Kurį laiką joks civilinis ar karinis lėktuvas negalėjo nusileisti oro uoste ar iš jo pakilti, o amerikiečiai su „AH-64 Apache“ mėgino nuo pakilimo tako nuvyti žmones.
Vienintelis pakilimo takas vis tiek buvo apsuptas, kai JAV karinis transporto lėktuvas „C-17 Globemaster III“ yrėsi per minią. Vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip desperacijos apimti afganai bėga šalia lėktuvo, kabinasi į jo šonus, o orlaiviui pakilus žmonės tragiškai krito iš dangaus.
Pirmadienį skelbta, kad oro uoste spūstyse žuvo mažiausiai 7 žmonės, amerikiečių kariai nukovė dar du žmones, kurie buvo ginkluoti.
Atsargos generolas Bobas Holmesas airforcetimes.com sakė tikintis, kad Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkų korpusas yra pajėgus stabilizuoti situaciją.
„Jūrų pėstininkai šiuo klausimu yra labai geri. Jie žino, kaip vykdyti ekspedicines operacijas. Jie žino, kaip valdyti ir kontroliuoti aerodromus“, – sakė jis.
Kariams tenka ne tik rūpintis, kaip minimizuoti Talibano grėsmę, bet ir suvaldyti minias desperacijos apimtų žmonių. Nors talibai yra apsupę oro uostą, dalį žmonių jo link praleidžia.
Jie plūsta prie uždarytų vartų, maldauja karių juos išskraidinti. Pranešama, kad ketvirtadienio naktį minios suvaldymui buvo panaudoti ir šūviai į orą.
Atsirado ir filmuotos medžiagos, kaip motinos per spygliuotą vielą bando savo kūdikius perduoti kariams. Tik pareigūnai jau įspėjo, kad vaikai be juos lydinčių suaugusiųjų negalėtų būti išskraidinti.
Vieną įspūdingą skrydį atliko C-17 orlaivis, kuriuo sekmadienį apie 640 žmonių buvo nuskraidinti į Katarą. Manoma, kad tai didžiausia grupė žmonių, kada nors skraidinta „Globemaster III“.
„Panikos apimti afganai, kuriems buvo leista evakuotis, lipo ant pusiau atviros C-17 rampos... Vietoj to, kad pabėgėlius nustumtų nuo orlaivio, įgula priėmė sprendimą jiems leisti kilti“, – „Defense One“ sakė vienas karinis pareigūnas. Ir dar keletas orlaivių kilo su šimtais žmonių juose.
Jeigu JAV mėgintų įsteigti dar vieną evakuacijos vietą, kad sumažėtų spaudimas oro uostui, reikėtų ją sugebėti apsaugoti ir kontroliuoti. Tačiau neaišku, ar tai šiuo metu įmanoma, sakė atsargos generolas Bobas Holmesas. Tuomet reikėtų ir dar spręsti sudėtingą logistiką, evakuaciją vykdant iš kelių vietų.
„Dar vieno išvykimo taško sukūrimas būtų geras tik tuomet, jeigu yra pajėgos šalyje, kurios galėtų surinkti žmones ir juos pristatyti į du išvykimo punktus – ar tris, ar keturis“, – sakė jis.
Jeigu JAV mėgintų įsteigti dar vieną evakuacijos vietą, kad sumažėtų spaudimas oro uostui, reikėtų ją sugebėti apsaugoti ir kontroliuoti. Tačiau neaišku, ar tai šiuo metu įmanoma.
Priešo pajėgos kol kas laikosi savo pažado susilaikyti nuo ugnies, kol į Kabulo oro uostą skrenda kariniai ir jau vėl civiliniai lėktuvai.
Bet nerimo visgi yra. Miestas yra šalia kalnų, kurie tęsiasi didelėje šalies teritorijoje, ir kuriuose per 20 metų trukusį karą buvo įsikūrę sukilėliai. Tai dabar kelia ir nerimą dėl to, ar jie nesumanytų apšaudyti besitraukiančių JAV ir sąjungininkų pajėgų.
Ekspertai, kalbėję su airforcetimes.com, sakė tikintys, kad Talibanas neturėtų sulaužyti savo pažado į lėktuvus nelaidyti žemė-oras raketų. Anot W.Wechslerio, didesnė tikimybė – kad jie imtų įkaitus, net jeigu ir Talibanas ar kitos grupuotės nemėgintų taip sutrikdyti pačiai evakuacijai.
„Įkaitų ėmimas yra įrankis, kuriuo Talibanas naudojasi be jokio gėdos jausmo, – rašė jis. – Turėtų būti atsiųsta tam skirta JAV specialiųjų operacijų komanda, kuri galėtų greitai judėti ir išlaisvinti įkaitus progai atsiradus.“
Priešo pajėgos kol kas laikosi savo pažado susilaikyti nuo ugnies, kol į Kabulo oro uostą skrenda kariniai ir jau vėl civiliniai lėktuvai.
B.Holmesas pažymėjo, kad karinių orlaivių pilotai į aerodromą gali nusileisti taip, kad minimizuotų užpuolimo riziką, tačiau 100 proc. garantijos negali sukurti.
„Norėčiau manyti, kad talibai nemėgintų numušti lėktuvo, – sakė jis. – Bet vėlgi – kas žino? Ir per 20 metų mes taip ir neišmokome gerai įvertinti šio priešo.“
