Straipsnis publikuojamas autoriaus interneto puslapyje „Praeities žvalgas“.
1934-aisiais, kuomet Kauno Žemųjų Šančių mikrorajone esantį „Metalo“ fabriką nuolat apsemdavo liūčių vanduo, miesto taryba priėmė sprendimą statyti lietaus kanalizaciją.
Šančių kanalizacija buvo ne tik visos, naujos, miesto lietaus kanalizacijos sistemos dalis. Čia buvo įrengtas ir vienas pagrindinių jos elementų – kolektorius.
Įspūdingiausios šios sistemos vietos yra tunelių sankirtos ir du kriokliai pačioje tunelio pradžioje.
Tai vieta, į kur subėga viso Šančių mikrorajono lietaus vanduo. Daugybė smulkių vamzdžių sueina į stambesnius, o šie – į pagrindinį kolektorių.
Pagrindinio kolektoriaus tunelio ilgis siekia 450 m, plotis – maždaug 2 m, aukštis – nuo 1,8 m iki 1,25 m. Atšakos yra gerokai mažesnės, jas įveikti galima tik ropojant keturiomis ar šliaužiant pilvu.
Be jokios abejonės įspūdingiausios šios sistemos vietos yra tunelių sankirtos ir du kriokliai pačioje tunelio pradžioje. Neįveikus krioklių, vidun patekti įmanoma tik per kanalizacijos šulinius.
Įkopus į krioklius ir einant gilyn triukšmas slopsta, vėliau lieka vos girdimas vandens čiurlenimas, kartkartėmis pertraukiamas čaižaus žiurkių cypimo.
Lankytis ten patartina tik susitaikius su mintimi, kad teks gerokai sušlapti ne tik kojas (kopiant į krioklį), bet ir po dušu, nuo kai kurių, aukštai esančių, smulkesnių atšakų.
Be to, kažkokiu mistiniu būdu kai kurios tunelio sienų ir lubų vietos padengtos storu juodų suodžių sluoksniu. Taigi, būsite ne tik šlapi, bet ir purvini.
