Pasak tyrinėtojo, nekontaktuotos Amazonijos gentys pasigamino ginklų, kurie yra daug pranašesni už šiuolaikinio pasaulio ginklus.
Paulas Rosolie tinklalaidžių kūrėjui Lexui Fridmanui sakė, kad gentys turi „smurto kultūrą“, dėl kurios yra labai priešiškos pašaliečiams. Tačiau jos turi rimtą priežastį išlikti tokios izoliuotos.
Jis paaiškino: „Praėjusio amžiaus pradžioje, pramonės revoliucijos metu, staiga atsirado didžiulis gumos poreikis žarnoms, tarpikliams, laidams, padangoms ir karo mašinoms. Vienintelis būdas gauti kaučiuko buvo nuvykti į Amazonės atogrąžų miškus ir įkalbėti vietinius žmones, išmanančius džiungles, eiti į džiungles, kirsti kaučiukmedžius ir rinkti lateksą“.
Industrializuoto pasaulio žaliavų alkis sukėlė aršius konfliktus su Amazonijos gyventojais. Paulas tęsė: „Kaučiuko baronai atvykdavo į Amazoniją, prievartaudavo ir plėšdavo gentis, versdavo jas kirsti šiuos medžius, o nekontaktuotos gentys sakydavo „ne“.
Šautuvo nuotolio atstumas yra daug mažesnis nei ilgųjų lankų.
Šiandien tos gentys tebegyvena taip, kaip mūsų protėviai gyveno prieš 50 000 metų, aiškino Paulas: „Ten žmonės sėdi aplink ugnį tamsoje, tikriausiai tik su keliais lapais ant galvų. Jie net nesinaudoja akmeniniais įrankiais, turi tik metalinius daiktus, kuriuos pavogė iš netoliese esančių bendruomenių... Jie vis dar gyvena nuogi džiunglėse“.
Tačiau, nors ir neturi šiuolaikinių technologijų, Paulas sakė, kad gentys anaiptol nėra bejėgės. Jų didžiuliai ilgieji lankai mirtinai tiksliai šaudo 7 pėdų (2,13 m) ilgio strėlėmis.
Kartą Paulo draugas bandė susidraugauti su viena iš genčių – papirko ją siūlydamas vaisių, tačiau tai vos nesibaigė mirtimi. Jis tęsė: „Jis pabandė įteikti jiems dovaną ir ką jie padarė? Jie šovė jam į galvą.
Jie paleido į jį tris strėles ir viena iš jų pataikė jam į kaukolę, dėl to jis atsidūrė ligoninėje. Jis buvo evakuotas sraigtasparniu iš bendruomenės... Jam pasisekė, kad išgyveno“.
Paulas pridūrė: „Jie neįtikėtinai tiksliai šaudo bambukinėmis strėlėmis, o jų ilgis siekia septynias pėdas, todėl, kai į jus pataiko, jos skrieja tokiu greičiu, kad gali jus perskrosti.
Šautuvo nuotolio atstumas yra daug mažesnis nei ilgųjų lankų – su ilgaisiais lankais galima šaudyti maždaug už poros šimtų metrų, o jie yra mirtinai tikslūs – jais galima nuo medžio nukabinti vikrias beždžiones – koatas.
Yra pasakojimų apie miško kirtėjus ir mačiau miško kirtėjų, užpuolusių vieną iš genčių, kūnų nuotraukas. Gentainiai nieko nedarė, bet šie miško kirtėjai priėjo už posūkio ir pradėjo į juos šaudyti iš šautuvų.
Gentis išsiskirstė į mišką, o kai miškininkų valtis išplaukė už kito posūkio, jie tiesiog pradėjo šaudyti. Šūviai nušovė valties vairuotoją, o valtis nuslydo į šoną. Tada visi stovėjo upėje – juk negali bėgti – o gentis tiesiog nusileido ant jų ir apšaudė juos kiaurai per visą upę strėlėmis“.
Paulas sakė, kad apie nekontaktuotas gentis žinome labai mažai. Jis tęsė: „Jų kalba ir kultūra yra paslaptis. Jie gali turėti žinių apie atogrąžų miškų augalų panaudojimą medicinoje, kurios mokslui visiškai nežinomos.
Mes negalime leisti, kad į juos šaudytų miško kirtėjai ir kad jų žemė būtų nušluota buldozeriu.
Jie vis dar gyvena nuogi džiunglėse, tai išties neįtikėtina... Jie negali už save pakovoti, negali apsisaugoti, bet mes negalime leisti, kad į juos šaudytų miško kirtėjai ir kad jų žemė būtų nušluota buldozeriu, o jie slėptųsi.
Jie nesuvokia, kad jų pasaulis naikinamas, bet jie yra baisiausias ir žaviausias dalykas ten“.