Pakelėse kvepia barkūnas: prisimenu, senelis dėdavo jį į tabaką, kad kvapnesnis būtų, kad pypkę užsidegęs galėtų mėgautis.
Ties Stakliškėmis pasisveikinu su pavėsyje gulinčia karve. Ji keistai nužvelgia ir greičiausiai pagalvoja: „Šitiems dviem, matyt, sunki vaikystė buvo, niekas paspirtukų nenupirko, todėl jie dabar bando atsigriebti“.
Pravažiuodami motociklininkai su greitaeigėmis „britvomis“ spėja pakelti mums ranką. Kažkuo mes panašūs, nes ir jų, ir mūsų važiavimas, yra itin pavojingas.
Sustoju nusibraukti prakaitą, nors laikrodis rodo tik dešimtą valandą ryto, oro temperatūra jau virš 20 laipsnių šilumos. Šalia pupų laukas, todėl mintyse atsiprašau šeimininkų ir nusiskinu porą jų saujų.
Jos dar žalios, tačiau skanios, užkrimtęs atsigaivinu iš gertuvės vandeniu ir vejuosi Tomą. Šis visuomet atitrūkęs geru kilometru priekyje, susitinkame tik poilsiaudami. Patogiau kiekvienam važiuoti savo tempu. Tomas labiau patyręs – prieš dvi savaites dalyvavo paspirtukų varžybose Vokietijoje, todėl spiria kur kas našiau negu aš.
Pravažiuojame Verknę, matome daug automobilių, priekabose vežančių baidares. Pagalvoju, kad poilsiautojai bando vis naujus vandens maršrutus.
Pakelėje, ties Būdų kaimu, paminklas skirtas Lietuvos partizanams, žuvusiems Paverknių laukuose.
Įvažiuojame į Nemuno kilpų regioninį parką ir šone lieka Birštonas. Prienus pasiekiame 11.45 val. nusifotografuojame prie LDK kunigaikščio Kęstučio paminklo.
Pašte užsidedu į dienoraštį antspaudą, įrodantį, kad šią dieną tikrai kirtome Prienus. Paliekant šį miestą, užsilipu ant Mačiūnų piliakalnio pasigrožėti aplinkiniu kraštovaizdžiu.
Važiuojame link Kauno. Ties Čiudiškais norėtųsi aplankyti keliautojo Mato Šalčiaus tėviškę, tačiau tai nutariame padaryti kitą kartą.
Pastebiu, kad važiuojant šlykščiausias reikalas yra, kai prakaitas ima graužti akis.
Išlauže nusiperkame šviežiai rūkyto upėtakio, jis toks gardus, kad paragavus nesinori toliau važiuoti – oro temperatūra pakyla iki + 29 C. Pastebiu, kad važiuojant šlykščiausias reikalas yra, kai prakaitas ima graužti akis.
Paspirtuko vairą reikia laikyti abiem rankomis ir viena ranka laviruoti važiuojant yra pavojinga, ypač pasiekus nuokalnėse didelį greitį. Tuo labiau, kad trukdo šalmas ir akiniai nuo saulės.
Tenka vis sustoti ir prakaitą nusišluostyti. Pakelėje atrandu automobilio pamestą valstybinį numerį – HRJ 475. Jeigu kas dar tokio pasigedote, praneškite, grąžinsiu.
Beveik šventiniai sustojimai Garliavoje ir Kaune
Garliavos bažnyčioje krikštijami vaikai – ceremonijos dalyviais tapome ir mes. Kaip gera nors minutėlei pabuvoti iškilmingoje aplinkoje ir tuo pačiu metu atsivėsinti.
S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas švenčia savo 100 metų jubiliejų – jūra žmonių kelyje, einančių į šventę. Danguje lakioja aeroplanai, bandau užvertęs galvą veizėti, tačiau prisimenu, kad paspirtukų vairuotojams to daryti nevalia.
Rotušės aikštėje su mūsų paspirtukais pareiškia norą nusifotografuoti jaunavedžių pora – už tai iš piršlienės gauname saldainių.
Per Aleksoto tiltą 16 val. pasiekiame Kauno senamiestį. Rotušės aikštėje su mūsų paspirtukais pareiškia norą nusifotografuoti jaunavedžių pora – už tai iš piršlienės gauname saldainių.
Kaip gera valgyti ledus ir gerti šaltą kavą, žinant, kad iki šiandienos finišo visai nedaug.
Puikiu dviračių taku panemune atspiriame iki Lampėdžių ir jaukiai įsikuriame „Kaunas Camp Inn“ kempinge.
Išsimaudome Lampėdyje ir ruošiamės ilsėtis – rytoj mūsų laukia ilgiausia kelionės dalis ir permainingi orai. Šeštadienį nuvažiavome 84 km, važiavimo laikas – 5 val., vidutinis greitis 16,70 km/val., maksimalus – 53,80 km/val.
Prieš miegą ima mėšlungis traukti kojas, todėl bandau masažuoti ir įtrinti atpalaiduojančiu geliu. Esame nusikalę kaip ciūcikai.
Keliautojas ir žurnalistas Gerimantas Statinis bei paspirtukų sporto entuziastas Tomas Augūnas per Lietuvą keliaus savaitę – Palangą jie planuoja pasiekti paskutinę liepos dieną.
Jų kelionės įspūdžius galėsite sekti čia, portalo 15min.lt kelionių rubrikoje „Pasaulis kišenėje“. Pirmosios kelionės dienos įspūdžius rasite čia. Apie patį projektą staipsnis čia.
