Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Patarimai besiruošiantiems į slidinėjimo atostogas

Lietuvių pomėgis slidinėti kalnuose kasmet populiarėja ir tampa rimtu konkurentu saulės kaitinamiems kurortams. Pasak specialistų, atostogos kalnuose žmogui suteikia ne tik fizinę naudą, bet gali padėti atgauti psichologinę pusiausvyrą. Gaivus kalnų oras ir adrenalinas leidžiantis nuo kalno leidžia pamiršti kasdienes problemas, o slidinėjant gaunamas fizinis krūvis stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, treniruojami raumenys, ištvermė bei koordinacija, gerinamas sąnarių lankstumas, didinamas plaučių tūris, organizmas prisisotina deguonies.
Slidinėjimas Austrijoje, Saalbacho-Leogango-Hintergleimo regione
Slidinėjimas Austrijoje, Saalbacho-Leogango-Hintergleimo regione / Arvydo Ž. nuotr.

Sporto medikas, Lietuvos sporto universiteto docentas dr. Kazys Vadopalas atkreipia dėmesį, kad kalnuose laukia ne tik puikus poilsis, bet ir galimos traumos. Tačiau specialistas įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus gali iki minimumo sumažinti traumų tikimybę.

„Vienas iš esminių dalykų, kaip galima pačiam padėti išvengti sužeidimų, tai yra realiai įvertinti savo gebėjimus ir pasirinkti tokias trasas, kuriose galėsite jaustis patogiai ir pasitikėti savimi. Neretai lietuviai įsivaizduoja, kad yra tikri slidinėjimo asai ir neapskaičiuoja savo galimybių – renkasi sudėtingiausias raudonas bei juodas trasas. Slidinėjant būtina elgtis atsargiai. Jei vis dėl to, nepavyko išsilaikyti ant slidžių ar snieglentės ir staiga krentate, visų pirma, patarčiau vengti griūti į priekį. Žmogus turėtų bandyti kristi ant užpakalio ar šono. Jokiais būdais negalima griūti ant lazdų. Prieš kiekvienos dienos slidinėjimą reikėtų padaryti 10–15 min. mankštą – tempimo pratimus kaklo, pečių juostos raumenims, kelio ir kulkšnies sąnariams. Patarimai elementarūs, bet labai reikšmingi, siekiant išvengti sudėtingų traumų“, – sakė dr. K. Vadopalas.

Nemažiau svarbu, pasak sporto medicinos eksperto, yra tinkama slidininko apranga. Šalmas ir apsauginai akiniai yra būtini kalnuose. Vėjas ten gali būti didžiulis, nuo sniego paklodės atsispindintys saulės spinduliai gali labai pakenkti akims. Reikėtų nepamiršti apsauginio kremo nuo nušalimų bei nuožvarbų profilaktikai.

„Vykstant į kalnus paprastą sportinę aprangą derėtų palikti namuose. Slidininko rūbai turėtų būti lengvi, nevaržantys judesių. Viršutinis drabužio sluoksnis turi būti neperpučiamas, nepraleidžiantis drėgmės, o iš vidaus turi leisti kūnui kvėpuoti. Po viršutiniais drabužiais patarčiau dėvėti specialią termo aprangą – marškinėlius ir kelnes. Jei esate patyręs traumą anksčiau, svarbu teisingai įvertinti savo fizinę būklę. Šiandien nesudėtinga įsigyti specialių apsaugų nugarai, kelio sąnariams, riešams, kurie padės išvengti pakartotinių traumų. Žiemos sporto mėgėjo vaistinėlėje turi būti eląstinis bintas, vaistai nuo peršalimo, skausmo, priešuždegiminiai tepalai“, – patarimais dalinosi dr. K. Vadopalas.

Slidinėjimo instruktorius, Lietuvos sporto universiteto docentas dr. Pranas Mockus teigia, kad važiuojant į kalnus slidinėti neišsiverčiama be specialaus inventoriaus, bet tai gali kainuoti nemažus pinigus.

„Nepatarčiau pirkti savų slidžių tiems, kurie tuo užsiima tik kartą per kelerius metus, jas galima lengvai išsinuomoti kalnų slidinėjimo kurortuose. Jei vis dėl to slidinėjama dažniau, inventorių, žinoma, reikia rinktis pagal kišenę ir slidinėjimo techniką. Mėgstantiems greitį vertėtų rinktis ilgesnes slides, atliekantiems daugiau posūkių, manevruojantiems – rekomenduotinos trumpesnės slidės. Slidžių kietumas –  dar vienas faktorius, į kurį verta atsižvelgti. Būtent kietomis slidėmis turėtų čiuožti tik patyrę slidinėtojai. Dar prieš išvykstant į kalnų kurortus patarčiau su savo kūnu „padirbėti“ sporto klube, paruošti atskiras raumenų grupes būsimoms apkrovoms. Priešingu atveju pirmąsias atostogų dienas gali tekti kentėti nugaros, kojų raumenų skausmus“, – sakė dr. Pranas Mockus.

Kelionių organizatoriai pastebi, kad vis daugiau lietuvių slidinėti į kalnus noriai keliauja su visa šeima, pasiima net ir mažamečius vaikus. Tačiau yra ir dvejojančių, ar verta žiemos atostogas planuoti su atžalomis.

„Vos atsistojęs ant kojų, vaikas gali būti pratinamas prie slidžių. Vaikai mokosi daug greičiau, be to, jie neturi vyresniems žmonėms būdingo baimės jausmo pirmą kartą slidinėjant. Jei tėvai moka slidinėti, vaikas turi visas sąlygas jau nuo mažų dienų įgauti tvirtus  pagrindus, padedant tėvams“, – sakė slidinėjimo specialistas.

Tarptautinis kelionių organizatorius „Tez Tour“, reaguodamas į sistemingą žiemos kelionių paklausos augimą, plečia Austrijos programą. Išskirtinai į Zalcburgo regiono slidinėjimo kurortus keliones organizuojantis „Tez Tour“ šiam sezonui planuoja per tūkstantį papildomų vietų.

„Jaučiame, kad Lietuvos rinkai pasiūlę slidinėjimą Austrijoje, pataikėme į dešimtuką. Puikūs kurortai nenuvylė mūsų klientų, nes jų ratas tik gausėja. Gerų vertinimų susilaukėme ir dėl nemokamai gabenamo slidinėjimo inventoriaus, patogios slidinėjimo pasų įsigijimo sistemos“, – privalumus vardino „Tez Tour“ Lietuvoje Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.

Kita ryškėjanti Lietuvos poilsiautojų įpročių tendencija – atostogauti dukart per metus. Pasak I. Aukštuolytės, pastebima, kad nuolatiniai „Tez Tour“ klientai vienas atostogas planuoja šiltuoju metu laiku ir renkasi „tingų“ arba pažintinį poilsį saulėtuose kurortuose ant jūros kranto. O žiemos laikotarpiu tie patys klientai vyksta slidinėti į kalnus. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų