Tas sutapimas, be kita ko, man visai nemenkai brūkštelėjo per kišenę, mat pirkdamas skrydžio bilietus čempionato faktorių buvau pamiršęs. Kad kažkas yra ne taip suvokiau, kai pamačiau, kad mūsų lankymosi metu nakvynės Berlyne kainos yra žymiai didesnės nei turėtų būti.
Pamenu, tada labai pasipiktinau, kad kaip čia taip, Berlynas darosi nebenormalus. Bet netrukus supratau, kad nenormalus yra ne Berlynas, o aš pats, nes į jį susiruošiau jame vykstant svarbiausiam metų šou. Tai buvo vaikiška klaida. Kaip sakė vienas žymus žmogus – išmintis paprastai ateina su amžiumi, bet būna, kad kartais amžius ateina vienas. Šiuo atveju man tas posakis idealiai pritiko.
Aš su jais nevykstu, nes esu padorus ir išauklėtas žmogus.
Bet čia sau uodegą vis tiek pasikelsiu. Aš į Vokietiją bent jau vykau padoriai, su atžala, o mano vieni draugeliai ten nuolat traukia ištvirkauti. Aš su jais nevykstu, nes esu padorus ir išauklėtas žmogus, bet kai jie grįžę papasakoja patirtus nuotykius, kartais pagalvoju, kad gal ir be reikalo neprisijungiu. Šis tekstas, be kita ko, ir bus ne apie mane, o būtent apie juos (nerašysi gi, kaip su dukra lankėmės zoologijos sode, nes kas gi jame nesilankė, o štai pikantiški draugelių nuotykiai būna išskirtiniai) ir jų išdaigas.