Vasaros mėnesiais galite praleisti daug laiko prie vandens. Tačiau kai kurios patrauklios ir gražios vietos gali būti šiek tiek... mirtinos, todėl galbūt norėsite gerai pagalvoti prieš įmerkdami kojas į šiuos vandenis. Šiame straipsnyje apžvelgiami keli pavojingiausi vandens telkiniai pasaulyje.
1. Rio Tinto upė, Ispanija
Nors ši vietovė yra unikali, kraupiai raudonos spalvos Rio Tinto upė yra labai užteršta geležimi ir kitais sunkiaisiais elementais, todėl tai yra viena iš paskutinių vietų, kurioje norėtumėte nusimaudyti. Be to, vanduo yra labai rūgštus.
Upės užterštumas yra žmogaus veikla. Daugiau nei 5000 metų kasybos prisidėjo prie upės būklės. Tačiau keisčiausios gyvenimo formos klesti nesvetingiausiose vietose.
Rio Tinto atveju upėje yra chemolitotrofinių (energiją gauna oksiduodami neorganiniuis junginius) organizmų, pavyzdžiui, geležį oksiduojančių bakterijų ir sierą oksiduojančių bakterijų, kurios taip pat yra atsakingos už upės spalvą.
2. Frying Pan ežeras, Naujoji Zelandija
Naujosios Zelandijos Waimangu vulkaninio plyšio slėnyje esantis ežeras yra labai karštas – jo vanduo yra įkaitęs iki maždaug 45–55 °C, todėl tai nėra maloniausias karštas šaltinis pasaulyje. Frying Pan (Karštos keptuvės) ežeras yra ugnikalnio kraterio Echo dalyje. Pats ežeras užima daugiau nei 38 000 kvadratinių metrų plotą. Nors jis paprastai yra tik 5,5 metro gylio, tačiau prie angų gali siekti iki 18 metrų.
Ežeras išskiria vandenilio sulfidą ir anglies dioksidą. Krateris susiformavo po 1886 m. Taraveros kalno išsiveržimo, pražudžiusio daugiau kaip 100 žmonių.
3. Jacob's Well, Teksasas, JAV
Jacob's Well (Jokūbo šulinys) yra gražus ir viliojantis karstinis šaltinis, esantis į šiaurės vakarus nuo Wimberley, Teksase. Vis dėlto, per 20 metų jis nusinešė mažiausiai 9 žmonių gyvybes.
Nuo upelio vagos prasidedantis Jokūbo šulinio urvas nusileidžia vertikaliai apie 9,1 m, tada tęsiasi žemyn kampu per dumblėtų kamerų seriją, atskirtą siaurais apribojimais, galiausiai pasiekdamas vidutiniškai 37 m.
Šis karstinis šaltinis pavojingiausias yra narams, nes povandeninis urvas užpildytas dumblinomis kameromis ir praėjimais. Daugybė narų žuvo bandydami jį ištirti.
4. Karačajaus ežeras, Rusija
Kalbant apie taršą, manoma, kad Karačajaus ežeras Rusijoje yra viena labiausiai užterštų vietų Žemėje.
Šis vandens telkinys, esantis į pietus nuo Uralo kalnų, buvo smarkiai užterštas branduolinėmis atliekomis iš netoliese esančio branduolinio komplekso „Majak“. Dirvožemis vis dar yra labai radioaktyvus iki 3,4 metro gylio.
10-ajame dešimtmetyje radiacijos lygis buvo toks aukštas, kad ežeras galėjo sukelti mirtiną radiacijos dozę žmonėms tik per vieną valandą.
Regione vėžio atvejų padaugėjo 21 proc., apsigimimų daugiau nei 25 proc., leukemijos atvejų – maždaug 41 proc. Nėra lengva įvertinti, kokį poveikį jis turėjo aplinkiniams miestams.
5. Onondagos ežeras, Niujorko valstija, JAV
Onondagos ežeras yra Niujorke, į šiaurės vakarus nuo Sirakūzų. Kadaise jis buvo šventas vietiniams Onondagos indėnams, kol XIX amžiaus pabaigoje jį užgrobė ir apgyvendino amerikiečiai. Ežeras tapo patrauklia laisvalaikio leidimo zona.
Deja, industrializavus teritoriją, ežeras tapo didžiuliu taršos šaltiniu, kai daugelį metų į ežerą buvo išpilamos neapdorotos atliekos.
1940 m. valdžia uždraudė maudytis ežere – o, iki 1970 m. buvo uždrausta ir žvejyba. Nuo to laiko vykdomos valymo pastangos, o nuo 1986 m. vėl leidžiama žvejoti.
Teigiama, kad ežeras yra pats švariausias, koks jis buvo per šimtą metų, tačiau, norint atkurti ankstesnę būklę, reikėtų maždaug 2,16 mlrd. USD.
6. Blue Lagoon, Jungtinė Karalystė
Kadaise ežeras turėjo gražų ryškiai mėlyną atspalvį – todėl jis traukia plaukikus. Nepaisant daugybės įspėjimų ir iškabintų ženklų, žmonės vis dar dešimtmečius plaukiojo ežere. 2013 ir 2020 m. vanduo buvo dirbtinai nudažytas juoda spalva, kuris turėjo apsaugoti žmones nuo maudynių jame.
Mėlynosios lagūnos ežeras atsirado nebenaudojameme klinčių karjere, todėl šis telkinys yra gražus, bet toksiškas. Korozinės cheminės medžiagos suteikė mėlyną atspalvį. Vandens pH siekia 11,3 (palyginus su buitinių baliklių pH 13) ir yra ypač šarminis. Cheminių medžiagų poveikis gali sukelti odos dirginimą, skrandžio problemas ir kt.
Vandenyje taip pat yra negyvų gyvūnų, automobilių ir kitų rūšių šiukšlių.
7. Kivu ežeras, Ruandos ir Kongo Demokratinės Respublikos pasienis
Šis ežeras, esantis vakarų Ruandoje, Afrikoje, yra toks nepastovus, kad gali bet kurią akimirką tiesiogine prasme sprogti. Tai įvykus, jis ne tik išstums vandenį, bet ir daug anglies dioksido bei metano, kuriuos požeminės vulkaninės versmės pumpuoja į ežerą ir išskiria giliai po paviršiumi besidauginančios bakterijos.
Nepaisant nenuspėjamumo, Kivu ežeras yra vienas gražiausių šiame sąraše, todėl aplink ežerą plėtojamas turizmas. Mokslininkai netgi ieško būdų išgauti milžiniškus ežero metano rezervuarus, kurie būtų naudojami kaip energijos šaltinis.
8. Nyos ir Monoun ežerai, Kamerūnas
Panašiai kaip Kivu ežeras, Nyos ir Monoun ežerai yra sprogstamieji. 1984 m. ir 1986 m., abiejuose ežeruose sprogimo metu išsiveržė dideli kiekiai nuodingų dujų, kurios pražudė daugiau kaip 1700 žmonių. Mažame Nyos kaimelyje išgyveno tik 6 žmonės.
Po sprogimo ežerus tyrę mokslininkai padarė išvadą, kad „anglies dvideginio sprogimą“ greičiausiai sukėlė nuošliauža. Abu ežerai yra palei požemines vulkanines angas, iš kurių išsiskiria CO2 ir kitos dujos. Po vandeniu turi būti išlaikytas subtilus balansas, kurio sutrikdymas gali būti mirtinas.
Sutrikus šiam balansui, ežero dugne paprastai sėdinčios dujos gali pasiekti vandens paviršių, susidarydamos į rūką panašų debesį, kuris plečiasi ir žudo visus savo kelyje. Kadangi CO2 yra tankesnis už orą, dujos laikosi palei žemės paviršių.
9. Great Blue Hole, Belizas
Kaip ir Jokūbo šulinys, taip ir Belizo Didžioji mėlynoji skylė narams atrodo itin viliojanti. Vanduo yra gražios tamsiai mėlynos spalvos, ji yra gana arti - apie 160 km - nuo žemyno. Belizo Didžioji mėlynoji skylė laikoma antra pagal dydį pasaulyje povandenine smegduobe.
Smegduobė yra apie 300 metrų skersmens ir 124 metrų gylio. Ji yra Švyturio (Lighthouse) bajeriniame rife, kuris yra antras pagal dydį pasauje, po Australijos Didžiojo barjerinio rifo.
Po paviršiumi yra sudėtinga tunelių sistema, kurioje gyvena įvairios formos koralai ir kiti laukiniai gyvūnai. Mokslininkai mano, kad skylė susidarė maždaug prieš 153 000 metų, esant ledynmečiui.
Nardymas Didžiosios mėlynosios skylės urvuose yra labai pavojingas. Mokslininkai atrado, kad leidžiantis į skylę, joje yra storas vandenilio sulfido sluoksnis, apimantis visą smegduobės plotį. Po juo nėra deguonies ir gyvybės.
