Ji turi net penkis pavadinimus, kurie visi susiję su maistu: riebusis antradienis, semlos diena, kiaulienos antradienis, sviesto antradienis, baltasis antradienis (dėl kepiniams naudojamų baltų miltų).
Iki soties prisivalgę Semlos (tradicinė bandelė įdaryta marcipanais ir grietinėle, pradedama valgyti vos pasibaigus kalėdiniam laikotarpiui), švedai pradeda laukti pavasario.
Nacionalinis Švedijos orų institutas yra patvirtinęs tikslias taisykles, kaip atpažinti pavasario pradžią: kai termometro stulpelis septynias dienas iš eilės laikosi virš 0 laipsnių Celsijaus ir jau būna praėjusi vasario 15 diena – pavasaris jau atėjo.
Šalyje, kuri iš šiaurės į pietus driekiasi daugiau nei pusantro tūkstančio kilometrų, klimato sąlygos gerokai skiriasi: anksčiausiai pavasaris ateina į Švedijos pietinę dalį, kur ir žiemos gerokai švelnesnės nei šiaurinėje dalyje.
Nacionalinis Švedijos orų institutas yra patvirtinęs tikslias taisykles, kaip atpažinti pavasario pradžią: kai termometro stulpelis septynias dienas iš eilės laikosi virš 0 laipsnių Celsijaus ir jau būna praėjusi vasario 15 diena, vadinasi, pavasaris jau atėjo.
Nesvarbu, kad Stokholmo gyventojai vis dar slidinėja ledu, jau nekalbant apie šalies šiaurę. Na, o pietuose pavasario pradžią lydi gausūs lietūs, kurie su pertraukomis gali tęstis ir mėnesį.
Nors tikras pavasaris pasirodo tik balandį, tačiau pirmųjų pavasario ženklų ieškoti galima jau vasarį. Švedai turi net kelis ypatingus žodžius tam apibūdinti: vårtecken (pirmieji pavasario ženklai) ir vårkänslor (džaugsmas, kurį sukelia artėjantis pavasaris).
Pietinėje šalies dalyje vasario pabaigoje jau galima pamatyti žydinčių snieguolių, slyvų.
Kovą pievas nuspalvina įvairių spalvų krokai, antroje kovo pusėje pražysta ankstyvųjų veislių rododendrai, pasirodo ir iš pietų sugrįžę paukščiai.
Šioje šalyje galima tapti netgi oficialiu pavasario ženklų stebėtoju ir savo pastebėjimus pranešti Švedijos Nacionaliniam metereologijos institutui.
Vis dažniau pasirodanti saulė į lauką privilioja ir daugiau žmonių. Parkai ir pats miestas, žiemą atrodę tarsi išmirę, pavasarį prisikelia naujam gyvenimui. Ne veltui gamta ir buvimas gryname ore yra neatskiriami nuo švedų gyvenimo.
Turbūt kaip ir lietuviai, pusę metų ne taip dažnai matantys saulę, švedai mėgaujasi šviesa ir šiluma bei stengiasi išnaudoti kiekvieną saulėtą akimirką.