Kai kurių pilių ir dvarų išsaugojimu rūpinasi valstybė, neretai juose veikia muziejai, įvairios įstaigos. Kitus istorinius dvarų pastatus puoselėja jų savininkai, entuziastai, savo jėgas atiduodantys paveldo išsaugojimui. Visais atvejais už šių istorinių pastatų, teikiančių ypatingą žavesį aplinkai, atveriančių duris besidomintiems, esama žmonių, gyvenančių pačia pilies ar dvaro idėja, vizija ir realybe, rašoma pranešime spaudai.
Savo patirtimi ir mintimis apie dvarų svarbą dalijasi pilių ir dvarų valdytojai, savininkai, Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nariai.
– Kuo svarbus dvaras?
– „Tai raktų ryšulys į daugiasluoksnę šalies istoriją“.
Atsakymų į šį klausimą gali būti begalė. Pavyzdžiui, poetiškų: „tai įkvepianti oraus, turiningo ir pilnaverčio gyvenimo vieta, kurioje svarbūs pagrindiniai dalykai: pagarba istorijai, estetikai, ekonomikai ir išsilavinimui“, „tai vieta, kurioje fiziškai gali pajusti, kaip skleidžiasi istorinė dvasia“.
Galima daug kalbėti apie istorinę svarbą – juk kiekviena pilis ar dvaras – vietos istorijos liudininkas. Juk tai paprastai ilgus amžius buvo vieta, kurioje koncentravosi ir politinis, ir kultūrinis gyvenimas, dvarai buvo ir vietovių ūkio, pramonės centrai.
Štai Biržų tvirtovė ir magdeburginis miestas priklausė vieniems žymiausių LDK didikų, protestantizmo puoselėtojams kunigaikščiams Radviloms. Pirmoji tvirtovė pastatyta pagal italų bastioninių pilių planą 1575–1589 m. žymaus LDK etmono Kristupo Radvilos Perkūno, siekusio apsaugoti šiaurines Lietuvos sienas ir savo valdas nuo švedų antpuolių, nurodymu.
Švedų sugriauta ir Radvilų vėl atstatyta jau olandiškojo tipo antroji tvirtovė gyvavo iki 1704 m., kai buvo švedų išsprogdinta. Iš griuvėsių tvirtovės rūmai prikelti 1988 m., o arsenalas atkurtas 2013 m.
Bene geriausiai Lietuvoje išsilaikiusį Biržų bastioninės tvirtovės kompleksą sudaro atstatyti renesansiniai rūmai, arsenalas, tiltas, dvi parakinės, pylimai, vartų bei gynybinių statinių liekanos.
Istorinis Aukštosios Fredos dvaras Kaune – tai ir vienas kertinių paties miesto savimonės formavimosi taškų, Fredos simbolis, o pastaruosius šimtą metų dar ir šalies Botaninio mokslo simbolis.
Liubavo dvare Vilniaus rajone juntama, kokie ypatingi čia išlikę senieji pastatai, kiek vietovei jie teikia unikalumo. Išsaugotų paveldo pastatų, ansamblių dėka išlieka ir šiandienos bei ateities kartoms perduodamas neįkainojamas istorinis, kultūrinis bagažas, padedantis atrasti praeitį, suprasti dabartį ir atsakingai kurti ateitį.
– Kaip pilis ar dvaras keičia juo besirūpinančių žmonių gyvenimą?
– „Dvaras gyvenimą keičia nuolatos, sunku pasakyti, koks tas pokytis bus ateityje, tačiau galima pastebėti, kad jis suartina su bendraminčiais, leidžia praktikoje įgyvendinti teorines idėjas“.
Kiekviena pilis ar dvaras yra itin svarbus vietos gyventojams, tai kiekvieno praeities dalis. 17 metų Biržų pilyje muziejininke dirbanti biržietė sako, kad pilis visada buvo labai svarbi vieta, čia sukaupta daug istorinių žinių, faktų, susijusių su Radvilų giminės ir pilies istorija.
Tuo tarpu Aukštosios Fredos dvare įsikūrusio Vytauto Didžiojo botanikos sodo komandos narė sako, kad jos gyvenimo pats dvaras nekeitė, tačiau ji buvusi, ir tebesanti viena iš pulko žmonių, keitusių ir tebekeičiančių dvaro gyvenimą.
„Vytauto Didžiojo universiteto komandos kantrus ėjimas žingsnis po žingsnio istorinės vertės atkūrimo link duoda fantastiškų rezultatų – jau šiandien prieš akis veriasi mokslui ir administracijai pritaikytos oficinos, o gražieji Aukštosios Fredos dvaro rūmai atgavo savo didybę – nuo atkurtos tikrosios spalvos iki smulkiausių dekoro detalių“.
Vienu ar kitu būdu įsitraukus į dvarų paveldo sritį, pilis ar dvaras dažnai tampa gyvenimo dalimi. Puoselėjančių Trakų Vokės dvarą gyvenimas pasikeitė iš esmės: „Dalykai, kuriuos darydavau anksčiau, dirbant dvare atranda naujas prasmes ir gerokai platesnį kontekstą“.
Gyvenimą susiejus su dvaru plačiau atsiveria itin įdomus paveldo pasaulis. Pažinties su juo dėka įgyjamas gilesnis istorinių ir kultūrinių procesų, jų raidos supratimas, auga pagarba praeities kartoms ir šiandienos paveldo puoselėtojams, stiprėja pasididžiavimo savo šalimi ir tauta jausmai.
– Kodėl besirūpinantiems pilimis ir dvarais svarbu puoselėti dvarą?
– Dvaras – tai „patriotizmo, savišvietos forma“, „tai mūsų istorijos dalis, vieta, kurioje vyksta pokyčiai ir kultūra“.
Aukštosios Fredos dvaro atstovė sako, kad „tai yra ne tik Fredos, Kauno, bet ir visos Lietuvos identiteto paveldas, labai svarbus mums, esantiems šiandien – ir tiems, kurie ateis po mūsų“.
Biržų krašto muziejaus komandos narė pabrėžia: „Tai išskirtinė vieta, garsi savo istorija, turinti savo aurą. Norime, kad kuo daugiau žmonių mus aplankytų ir susipažintų su Biržų pilimi“.
Kultūros paveldo objektus itin svarbu išsaugoti. Ypatingai svarbu kiek įmanoma išsaugoti jų autentiką, kuri ir leidžia pajusti praeities dvasią, pažinti, turėti galimybę prisiliesti prie to, kas įkūnija praeities vertybes, atskleidžia kadaise vykusio gyvenimo realybę.
– Ką besirūpinantiems pilimis ir dvarais duoda pažintis su kultūros paveldu?
– „Galima giliau suprasti bendrus procesus Europoje ir Lietuvoje, pažinties ir darbo kultūros paveldo srityje dėka įgyjamas nuosaikesnis mąstymas, platesnis požiūris, pasaulio ir jo ryšių suvokimas, bei ugdoma begalinė kantrybė“.
Kalbant apie pilių ir dvarų poveikį juo besirūpinantiems žmonėms, išryškėja aspektas, kad kultūros paveldo pažinimas padeda gerokai praplėsti akiratį. Jis kelia didelę pagarbą anksčiau šiose istorinėse vietose dirbusiems ir kūrusiems žmonėms, teikia daugiau prasmingumo tam, kas buvo, ir tam, kas yra šiandien.
Galima justi ir numanyti, koks sudėtingas yra pasiryžusiojo savo jėgas atiduoti pilių ir dvarų saugojimui ir puoselėjimui kelias. Tačiau pažintis su kultūros paveldu praturtina, suteikia naujų spalvų ir gilesnį matymą, platesnį požiūrį kultūros ir istorijos srityse.
– Kas gi besirūpinančius pilimis ir dvarais skatina puoselėti, saugoti, atiduoti jėgas kultūros paveldui?
– „Meilė grožiui ir pagarba istorijai, kurią norisi perduoti kuo daugiau žmonių“.
Tokia paskata puoselėti, saugoti, rūpintis ir atiduoti jėgas dvarui gali kilti iš asmeninio noro, pomėgio šiai sričiai. Atiduoti jėgas šiai sričiai gali paskatinti ir supratimas, koks svarbus visiems yra šis paveldas, taip pat paskatina pastebimi teigiami pokyčiai aplinkoje, – matymas, kaip keičiasi aplinka ir gretimų teritorijų gyventojų požiūris.
Galima pridurti, kad tai noras dar labiau pažinti, daugiau sužinoti. Tai nesibaigiantis procesas, nesibaigiančios galimybės atrasti vis kažką nauja (apie tai, kas sena). Taip pat – supratimas, kaip svarbu, kad visuomenė turėtų galimybę pažinti kultūros paveldą ir suprasti jo svarbą, pamiltų jį ir perduotų šį jausmą ateities kartoms.