Jėgos aitvarų sportu užsiima kartu su vaikinu
Pirmą kartą jėgos aitvarus Rasa pamatė dar būdama 11-os. Jos mama, pradėjusi būriuoti, šia veikla bandė sudominti ir dukrą, tačiau burlentės merginai įspūdžio nepadarė.
„Tuo metu aitvaravimas Lietuvoje buvo nauja veikla, nedaug žmonių ja užsiėmė, tačiau metams bėgant, sportas vis labiau populiarėjo. Kai man buvo 15 metų, susiradau aitvaravimo mokyklą Svencelėje ir kartu su mama išmokome aitvaruoti. Man taip patiko, kad mama leido pasilikti ilgiau ir tobulinti savo įgūdžius visą vasarą“, – prisimena R.Iselionytė, aitvaravimu užsiimanti jau 11 metų.
Išmokti aitvaruoti Rasai nebuvo labai lengva – atsistoti ant lentos pavyko per tris dienas. Tačiau tą akimirką, kai pagaliau išmoko, suprato, kad jėgos aitvarai daro ją laimingą.
„Reikia turėti kantrybės, būti užsispyrusiam. Galvoje turi perprasti procesą, kadangi yra lenta, jėgos aitvaras, kūno pozicijos, vanduo, vėjas, aplink plaukiantys žmonės – vienu metu reikia galvoti apie daug dalykų. Kai visa išmokta teorija susijungia į vieną, žmogui pavyksta atsistoti ant lentos“, – aiškina R.Iselionytė.
Pabaigusi mokyklą, Rasa savaitei išvyko į Rodo salą, kur pirmą kartą aitvaravo užsienyje. Būtent ten ji suprato, kiek daug pasaulio yra nemačiusi ir panoro aplankyti kuo daugiau skirtingų vietų, kuriose galėtų išbandyti aitvaravimą.
„Lietuva aitvaravimui turi geras sąlygas – mokytis tobula Kuršių mariose, nes ten lygus, negilus vanduo. Jeigu norisi bangų, daugiau iššūkių, yra Baltijos jūra. Užsienyje beveik visur aitvaruojama atviroje jūroje, susiduriama su skirtingų krypčių ir stiprumo vėju, bangomis. Rodo saloje supratau, kad nuo šiol visas atostogas noriu sieti su jėgos aitvarais“, – pasakoja R.Iselionytė.
Rodo saloje supratau, kad nuo šiol visas atostogas noriu sieti su jėgos aitvarais
Vandens dėka Rasa susipažino ir su savo vaikinu Mintautu, kuris iš pradžių plaukiojo burlente. Jėgos aitvarais plaukti nenorėjęs Mintautas galiausiai pasidavė R.Iselionytės kvietimui išbandyti aitvaravimą ir šiandien pora tuo užsiima kartu.
„Net kai studijavome skirtingose šalyse, visur keliaudavome atostogauti kartu. Kai baigėme universitetą, pradėjome galvoti, ką daryti toliau. Supratome, kad turime unikalią darbų kombinaciją: aš užsiimu reklama, marketingu, o jis – nuotraukomis ir video. Sujungus šias dvi profesijas, galime visada keliauti ir dirbti - tai mums atvėrė be proto daug galimybių. Iki šiol mes viską darome kartu“, – sako Rasa.
R.Iselionytė džiaugiasi puikiais santykiais ir pastebi, kad jeigu jos vaikinas būtų iš kitos profesijos, veiklas suderinti būtų kur kas sudėtingiau. Tai, kad Mintautas taip pat užsiima vandens sportu, porai yra tik privalumas.
„Jeigu jis turėtų pastovesnį darbą, reikėtų eiti į ofisą, būtų sunkiau. Mano darbas reikalauja ypatingai daug keliavimo, tad būtų sudėtinga išlaikyti santykius per atstumą. Mums patinka, kad viską darome kartu, tai sustiprina tarpusavio ryšį“, – tikina Rasa.
Dirba su garsiais sporto prekių ženklais
Pradėjus keliauti po pasaulį, R.Iselionytė suprato, kad nori būti profesionali instruktorė ir mokyti kitus jėgos aitvarų sporto. Tokiu būdu ji gali ir pati aitvaruoti bei keliauti. Anot Rasos, toks sprendimas buvo vienas geriausių jos gyvenime, kadangi atvėrė daugybę durų.
„Studijuodama marketingą ir ispanų kalbą, 7-8 mėnesius praleisdavau universitete, o likusį laiką stengdavausi būti ten, kur šilta, šviečia saulė, pučia vėjas, galėdavau aitvaruoti ir, mokydama kitus, užsidirbti pinigų. Baigusi studijas supratau, kad su savo žiniomis šioje srityje galiu dirbti ne tik kaip instruktorė, bet ir iš marketingo pusės“, – prisimena R.Iselionytė.
Laikui bėgant, porą socialiniuose tinkluose pradėjo sekti vis daugiau žmonių, kurie domėjosi, ką Rasa su Mintautu veikia, kur keliauja. Netrukus R.Iselionytė gavo pasiūlymą dirbti su pasauliniu aitvaravimo turu, o tai suteikė jai galimybę būti pastebėtai garsių sporto prekių ženklų.
„Visada žinojau, kad noriu likti vandens pasaulyje, bet neturėjau tikslaus plano, kaip tą padaryti, tačiau į visus pasiūlymus žiūrėjau atviromis akimis, stengiausi priimti teisingus sprendimus. Jeigu kažkuri sporto rūšis tau labai patinka ir dirbi ne dėl pinigų, bet dėl to, nes jauti malonumą, gyvenime natūraliai ateina pasiūlymai, kurie padeda tave vesti tikslo link. Man padeda turimi įgūdžiai, suvokimas, vandens pasaulyje manęs nereikia mokyti nuo nulio. Kai filmuojame, pavyzdžiui, elektrines vandenlentes, aš pati galiu būti modelis, kartu filmuojuosi“, – aiškina Rasa.
Dažnai keliaudami, Rasa su Mintautu stengiasi rinktis kuo įvairesnes pasaulio vietas, kuriose anksčiau neteko būti. Vis dėlto jų pasirinkimams didelę įtaką daro vėjas ir bangos.
„Mėnesį buvome Mauricijuje – ten yra jėgos aitvarų svajonių vieta, būtent dėl to jį pasirinkome. Norėčiau nuolat tyrinėti naujus kraštus, tačiau yra vietų, į kurias nuolat sugrįžtame. Pavyzdžiui, Tarifos miestas Ispanijoje, kuriame šiuo metu gyvename: prie pat yra Atlanto vandenynas, galime plaukioti banglente, aitvaruoti. Čia galima daryti viską, kas susiję su vandens sportu“, – pasakoja R.Iselionytė.
Kaip įsimintiną gyvenimo periodą Rasa išskiria gautą pasiūlymą dirbti Dahloje, Vakarų Sacharoje, kur ji užsiėmė su viešbučių marketingu. Pora ten ne tik dirbo, tačiau per pusantrų metų spėjo apkeliauti visą Maroką, įlipti į Tubkalio viršukalnę, gyventi beduinų palapinėse viduryje dykumos.
„Tai yra viena populiariausių aitvaravimo krypčių, kadangi be vandens ir smėlio nieko daugiau nėra. Žmonės ten vyksta kelioms savaitėms, atsijungia nuo viso pasaulio, pamiršta problemas ir mėgaujasi sportu. Mano savaitės pramoga būdavo nuvažiuoti į turgų ir nusipirkti maisto“, – prisimena R.Iselionytė.
Aitvaruodama stengiasi elgtis atsakingai
Prieš eidama aitvaruoti, Rasa visada stengiasi įvertinti vėją ir bangas tam, kad įsitikintų, ar lipti į vandenį yra saugu. Nors tragiškų nelaimingų atsitikimų nėra buvę, ji prisimena atvejį, kai vieną vakarą, vėjui beveik nurimus, nusprendė išeiti aitvaruoti.
„Bangos buvo be proto didelės. Kai bandžiau per jas perplaukti, vėjas visiškai nurimo ir mano jėgos aitvaras įkrito į vandenį. Mane labai stipriai ėmė skalauti bangos, teko atsikabinti nuo visos įrangos. Nepažįstami žmonės pagavo aitvarą, o aš iš paskutinių jėgų bandžiau parplaukti į krantą, nors jaučiau, kaip srovės traukia į jūrą. Kažkokiu būdu sugebėjau sugrįžti“, – prisimena R.Iselionytė.
Mokantis aitvaruoti, kone visa diena skiriama saugumo mokymuisi. Būtent dėl šios priežasties Rasa visiems pradedantiesiems rekomenduoja rasti instruktorių, kuris paaiškintų, ką daryti atsitikus nelaimei.
„Turi labai greitai persijungti ir suprasti, kad atsitiko taip, kaip atsitiko, o tau reikia išspręsti susidariusią situaciją. Įjungi šaltą protą ir galvoji, ką daryti, nes bet kokia klaida gali kainuoti gyvybę. Vanduo yra vanduo – čia teka povandeninės srovės, bangos, jeigu per vėlai sureaguosi, viskas pasibaigs tragiškai“, – sako Rasa.
Įjungi šaltą protą ir galvoji, ką daryti, nes bet kokia klaida gali kainuoti gyvybę
Todėl ir pati gyvendama prie jūros, R.Iselionytė kiekvieną rytą įvertina vėją ir bangas, o matydama geras sąlygas, lekia į vandenį.
„Jeigu tinkamos sąlygos, bent valandą ar dvi per dieną skiriu pabuvimui vandenyje. Kai daug keliauju, būna varžybų maratonas, aš nekaituoju, o dirbu, tačiau dažnai su Mintautu toje vietoje pasiliekame ilgiau ir atlaisvėjus darbams, aitvaruojame, užsiimame banglenčių sportu. Man tai yra savotiškas atsijungimas nuo kasdienybės. Vieniems atsipalaiduoti padeda meditacija, man – vanduo“, – teigia R.Iselionytė.
Žiūrėkite, kaip atrodo Rasos ir Mintauto kelionės:
Pirmąjį karantiną praleido Lietuvoje
Daug keliaujančios Rasos kasdienybę nemenkai pakeitė koronavirusas. Kovo pradžioje, kai virusas ėmė plisti į vis daugiau šalių, R.Iselionytė su Mintautu laiką leido Žaliojo Kyšulio salose. Pora aitvaravo, plaukė banglentėmis ir, norėdama pailsėti, visiškai atsijungė nuo socialinių tinklų.
„Tėvai pradėjo mums paniškai rašyti žinutes, kad pažiūrėtume, kas vyksta pasaulyje, ir greičiau važiuotume namo. Turėjome bilietus skrydžiui į Švediją, tačiau nusprendėme grįžti į Lietuvą ir žiūrėti, kas bus toliau. Atskridus buvo šokas: pasitiko žmonės baltais kombinezonais, nesupratome, kas vyksta, reikėjo saviizoliuotis. Buvo baisu“, – prisimena Rasa.
Lietuvoje pora užsibuvo iki pat vėlyvo rudens, tačiau R.Iselionytė tikina, kad praleisto laiko tėvynėje tikrai nesigaili, jai čia būti patiko. Tačiau lapkritį, sparčiai ėmus blogėti koronaviruso situacijai, pora nusprendė kelti sparnus ten, kur šilta.
„Ispanijoje viskas daug paprasčiau, nėra tokių griežtų taisyklių. Džiaugiamės, kad galime užsiimti mėgstama veikla, sportuoti ir gyventi normalų gyvenimą. Antroji viruso banga nėra tokia baisi kaip pirmoji. Sustojo tik socialinis gyvenimas, kadangi nebegalime bendrauti su tiek daug žmonių, kiek bendraudavome anksčiau“, – pasakoja Rasa.
Tikrai gyvename svajonių gyvenimą, nenorėčiau darbo ir gyvenimo būdo keisti į nieką
Savo gyvenimo nekeistų į nieką kito
Daug keliaudama ir nuolat šiltu bei saulėtu oru besimėgaujanti Rasa pripažįsta, kad ne vienam yra kilę minčių, kad jos gyvenimas yra kaip nuolatinės atostogos. Kai kurie tokiu pasakymu juokauja, tačiau kartais R.Iselionytė sulaukia ir pašaipesnių replikų, jog užsiima nerimta veikla.
„Yra daug žmonių, kurie nežino, ką tiksliai darau. Instagrame dalinuosi tik pozityviomis, smagiomis akimirkomis, nekeliu nuotraukų, kaip dirbu prie kompiuterio. Man labai paprasta turėti gražias nuotraukas – dažnai filmuojuosi reklamose, o ir Mintautas tuo užsiima profesionaliai. Gal atrodo, kad nedirbu, bet iš tikrųjų yra kitaip. Realiame gyvenime reikia dirbti, nebūna taip, kad tu visą laiką tik keliauji“, – tikina Rasa.
Nors kartais tenka įtikinėti aplinkinius, kad keliaudama ji ne tik dykinėja, bet ir dirba, R.Iselionytė pripažįsta, kad turi pavydėtiną gyvenimą. Vis dėlto jos nuomone, kiekvienas žmogus gali pasirinkti, kaip nori gyventi.
„Jeigu turi svajonę, darbui atiduodi visą širdį, gyvenimas tave veda tokia linkme, kad būtum laimingas. Aišku, mes suprantame, kad galimybė keliauti, dirbti nuotoliniu būdu, daug filmuoti, dirbti su garsiais prekių ženklais nėra lengvai gaunama. Kiti žmonės siunčia CV, eina į darbo pokalbius, o mes su tuo niekada nesusidūrėme. Manau, kad iš tiesų mums pasisekė – viskas kaip iš pasakų knygos, be jokių sunkumų. Tikrai gyvename svajonių gyvenimą, nenorėčiau darbo ir gyvenimo būdo keisti į nieką“, – atvirai sako Rasa.
Nors keliones R.Iselionytė be proto myli, tačiau nuolatinis vietų keitimas kartais pradeda ir varginti. Tuomet Rasa leidžia sau porą savaičių pabūti namie, po kurių kelionių alkis vėl sugrįžta.
„Kol esu jauna, man patinka gyventi ant lagaminų. Kai pagalvoju, kiek daug esu apkeliavusi, taip džiaugiuosi... Dabar dėl viruso nebegalime tiek keliauti ir atrodo, kad iš manęs atimta didelė gyvenimo dalis. Kai bus galima vėl naršyti po pasaulį, dar labiau norėsiu viską patirti, įsijausti į kitų šalių kultūras. Tai yra be proto didelė vertybė“, – tikina R.Iselionytė.
Kaip didžiausią gyvenimo ant lagaminų sunkumą Rasa išskiria nuolat besikeičiančią aplinką. Kartais ji pasigenda nuolatinės gyvenamosios vietos, pasiilgsta artimųjų.
„Labai trūksta draugų, kurie gyvena Lietuvoje. Dažnai būname tik dviese su Mintautu. Gerai, kad jį turiu, vienas kitam esame ramsčiai. Iš kitos pusės, mes mokame greitai adaptuotis prie naujos aplinkos, susirandame naujų bičiulių. Gyvendamas tokį gyvenimą negali būti uždaras, turi būti labai atviras žmogus, nebijoti, elgtis drąsiai“, – sako R.Iselionytė.
Dabar nebegalime tiek keliauti ir atrodo, kad iš manęs atimta didelė gyvenimo dalis
Visgi bent jau kol kas Rasa apie sėslesnį gyvenimo būdą dar nemąsto. Šiuo metu pora planuoja tolimesnes keliones ir tikisi, kad koronaviruso sukelti sunkumai greitai pasibaigs.
„Dabartinis periodas šiek tiek sulėtino mūsų gyvenimą, jau truputėlį pradeda erzinti, norisi keliauti, svarstome aplankyti Islandiją, Indoneziją arba Meksiką. Sunku planuoti ateinančius tris mėnesius, o apie tolimesnę ateitį iš viso neįmanoma nieko žinoti“, – teigia R.Iselionytė.
