Paklusnus lokys – retenybė. Juo labiau ant kupros, it koks asilas, nešantis ryšulius. Romos link. Nors – pats kaltas. Nereikėjo užpulti į Šventąjį miestą keliavusio pirmojo Freizingo vyskupo šv.Korbiniano arklio! Nereikėjo! Netekęs arklio šventasis savo mantą iki Romos nešti privertė prasikaltusį lokį, o pasiekęs miestą jį paleido. Bet tai buvo seniai, dar VIII amžiaus pradžioje. O gal ir visai nebuvo, gal tai tik legenda. Legenda, nugulusi ne tik Freizingo miesto bei popiežiaus Benedikto XVI herbuose, bet ir žymių menininkų darbuose.
Šiandien kone kiekvienoje Freizingo gatvelėje pamatysite spalvingą lokiuką. Tiesa, nešulių jie dažniausiai neturi, o praeivius pasitinka mįslingomis šypsenomis ir į tolį žvelgiančiomis akimis. Tai su prijuoste, tai kostiumuoti – lyg tikri miesto gyventojai, užsiėmę savais reikalai. Tačiau ne lokiukai Freizinge svarbiausia. Prie Izaro upės prisiglaudęs ir dvi kalvas (Domberg ir Weihenstephan) apglėbęs jaukus miestas turi turtingą, šimtmečius skaičiuojančią istoriją bei architektūrą. Juk tai seniausias Aukštutinės Bavarijos miestas.
Iki 1821 metų Freizingas buvo vyskupijos centras. Tad, be abejonės, Freizingo simbolis yra viena žymiausių ir bene gražiausių Bavarijos bažnyčių – Freizingo katedra. Nors iš tolo ant kalvos (Domberg) stovinčios bažnyčios romaniško stiliaus bokštai kiek apgaulingai byloja apie santūrumą, įžengus vidun ne vienam iš nuostabos atvimpa žandikaulis. Viduje – puošnusis barokas, kurio autoriai – žymieji vokiečių vėlyvojo baroko meistrai broliai Asamai (Cosmas Damian Asam, Egid Quirin Asam).
Be to, katedra daug aukštesnė, nei atrodo iš išorės, mat į pagrindinę navą reikia nusileisti didžiuliais puošniais laiptais. Šioje katedroje kunigu pašventintas Popiežius Benediktas XVI. Katedra – lyg muziejus: šoninės navos atveria vis naujas erdves, kitas perspektyvas. Skliautuotais koridoriais lyg kokia grandine sujungtos kelios bažnyčios. Rūsiuose didžiulė kripta. Be katedros, Domberg kalvą puošia buvusi vyskupų rezidencija. Dabar joje įsikūręs švietimo centras.
Freizingą ir spalvingąją Bavarijos sostinę Miuncheną skiria vos keturiasdešimt kilometrų, Miuncheno oro uostas – visai čia pat: vos už dvylikos.
Tačiau lankantis mieste atrodo, kad viskas daug daug toliau. Jauki pagrindinė miesto aikštė, pavadinta Marijos vardu (Marienplatz), labiau primena žavų tyloje paskendusio mažo miestelio kampelį. Aikštės vidury į dangų besistiebianti Šv.Marijos kolona, daili XX amžiaus pradžioje statyta miesto rotušė ir šalia baroko stiliaus bokštu pasidabinusi Šv.Jurgio (St.Georg) bažnyčia labiausiai akį traukiantys aikštės akcentai. Priešais buvęs vyskupijos licėjus, kurio aulą barokinėmis freskomis ištapė žymiųjų brolių Asamų tėvas. Tiesa, mums pastato apžiūrėti nepavyko. Jis renovuojamas.
Na, o tie, kuriems žvilgsniu rūpi paklaidžioti miesto stogais, gali užlipti į Šv.Jurgio bažnyčios bokštą. Dviem šimtais dvidešimčia laiptų pasiekiama keturiasdešimt penkių metrų aukštyje esanti bokšto apžvalgos aikštelė neatveria svaiginančių tolių, tačiau miestas iš paukščio perspektyvos visada atrodo gražiai.
Freizingas didžiuojasi seniausia pasaulyje vis dar veikiančia alaus darykla. Ir tai nė kiek nenuostabu – čia juk Bavarija. Alaus darykla įsikūrusi Benediktinų vienuolyne, kurį 725 metais įsteigė mums jau žinomas šv.Korbinianas. Alaus gamyba pradėta kiek vėliau – 1040 metais. Nuo 1516 metų šioje, kaip ir kitose Bavarijos alaus daryklose, imtas taikyti Bavarijos alaus grynumo įstatymas – seniausias iki šiol galiojantis gėrimų gamybą reglamentuojantis įstatymas.
Senoji bavariška virtuvė čia taip pat nepamiršta. Beje, beveik prieš 100 metų „Weihenstephen“ užeigoje pirmą kartą buvo patiekta bavariškoji sūrio užtepėlė Obatzter (Obatzda). Jos čia (ir ne tik čia) galima paragauti ir šiandien!
Tad, jei lankysitės Bavarijoje, nepamirškite seniausio Aukštutinės Bavarijos miesto Freizingo. Puiki dienos iškyla – garantuota.
