Vis daugiau lankytojų žingsniuoja Mitologiniu taku, esančiu Šventos kaime, Švenčionių rajone. 1,3 kilometro Šventos mišku vingiuojantis takas – tai puiki erdvė pažinčiai su gamta ir tuo pačiu mitologijos temos atradimams, rašoma Sirvėtos regioninio parko pranešime spaudai. Mat visame pažintiniame take yra 17 akmeninių skulptūrų, kuriose įkūnytos senosios dievybės ir mitologinės būtybės.
Jame besilankantys ne kartą per metus, gali pastebėti, kad skulptūros kiekvienu metų laiku savotiškai keičia savo „drabužį“. Tekančio vandens globėjo Upinio skulptūrą kartais rudenį reikia surasti po spalvotais medžių lapais, o kiaulių ir šernų globėją Krematą vaizduojanti skulptūra vėlyvą rudenį žemę kaustant pirmajam įšalui, pasidengia plonu ledu.
Pastabus lankytojas taku eidamas nuo vienos skulptūros iki kitos stebės ir gamtą bei joje vykstančius procesus. Tad kviečiame dalelę laisvalaikio skirti naujiems atradimams ir įžvelgti besikeičiančios gamtos grožį.
O kelionės taku pabaigoje siūlome groti! Lauko muzikos instrumentais išgaukite Jūsų širdžiai mielus garsus. Tik nesistenkite užgožti gamtoje tvyrančių garsų. O jeigu taip ir atsitiks, žinokite, kad Mitologiniame take yra Giraičio skulptūra. Būtent jis anksčiau saugojęs malonius miško grasus.
Pasirinkę aplankyti Sirvėtos regioniniame parke esantį Mitologinį taką, neužmirškite, kad ši vieta tinkama ir pažinčiai su mitologija panaudojant šiuolaikines technologijas. Mat Mitologinio tako pradžia laikoma Sirvėtos regioninio parko Lankytojų centro vidaus ekspozicija, kurios tema – „Mitologija“. Šventos dvarvietei priklausančiame svirne įkurtas Lankytojų centras pritaikytas savarankiškai informacijos paieškai, žaidimams, vaizdinės ir garsinės medžiagos panaudojimui savišvietai. Įvairaus amžiaus lankytojas centre atras tai, kuo žavisi pats ir tuo pačiu plės žinias mitologijos tema. Mat ekspozicija dekoruota įvairiais simboliais, jais užšifruotais tekstais, nuotraukomis.
Šią erdvę rekomenduojama aplankyti prieš einant į Mitologinį taką, kad bendroji gauta informacija apie mitologiją būtų kaip paruoštukas savarankiškam ėjimui pažintiniu taku. Tačiau neapsigaus ir tas, kuris į centrą užsuks praėjęs visą taką – pabaigoje. Interaktyviomis ekspozicijos priemonėmis galės pasitikrinti žinias ir pažaisti žaidimą „Mitologija“. Norintiems mitologijos temą gvildenti itin išsamiai ir gauti daugiau informacijos apie Mitologiniame take esančių skulptūrų esmę ir prasmę, siūlome keliauti su Sirvėtos regioninio parko direkcijos gidu.
Retas keliautojas, praėjęs visą Mitologinį taką, juo nusivilia. Nebent tik neilgu jo atstumu. Tiems, kurie vienu kartu planuoja nužingsniuoti daugiau negu porą kilometrų, siūlome praeiti dalį (apie 2-3 km) tame pačiame kaime esančio Šventos pažintinio tako, kuris yra Šventos kraštovaizdžio draustinyje.
Visas takas veda mišku, per kaimus iki Kačėniškės piliakalnio (apie 9 km). Pasirinkę praeiti tik dalį tako, prasidedančio Šventos kaime, jame ras pažymėtą juodalksnių bendriją, skruzdėlyną, Šventos pilkapyną, juodosios meletos uoksą ir pasieks Ilgio ežero pakrantę. Minėta tako atkarpa žavi natūralia gamta. Miško takas mažai paliestas žmogaus – pažymėtas, su nedideliais informaciniais stendais, tačiau natūraliai išmintas. Todėl senojo miško giluma keliaujantis žmogus visada pajus gamtos dvelksmą ir įžvelgs metų laikų kaitą bei jų teikiamą grožį, jei tik tuo pats žavisi. O pasiekę ežero pakrantę, galės pailsėti atokvėpiui puikiai tinkančioje erdvėje.
Pasiryžę ne grįžti ta pačia minėto tako atkarpa, o nusprendę žingsniuoti toliau, gali keliauti pro Aučynų kaimo kryžių ir pasiekti tuo pačiu pavadinimu netoliese esantį piliakalnį. Aučynų piliakalnis – tai kultūros paveldo objektas, „pasipuošęs“ pušimis ir taip pat žavintis savo natūralumu. Už jo tyvuliuoja Saločio ežeras, apsuptas pelkėtų vietovių. Ši vieta – tai dalis Saločio telmologinio draustinio, kuris įsteigtas siekiant išsaugoti ežerą ir apyežerę su didelėmis paežerinėmis pelkėmis bei ūdrų, raudonpilvių kūmučių, niūraspalvių auksavabalių, mažųjų suktenių buveinėmis. Taigi žingsniuojantys šiuo taku neišvengiamai pastebės natūralios gamtos grožį bei skirtingais metų laikais joje vykstančius pokyčius.
Pažintinių takų mėgėjai dažnai nauju atradimu įvardija Kačėniškės piliakalnio pažintinį taką, kuris prasideda prie Garnių kaimo (Ignalinos r.). Netoliese įrengtoje automobilių aikštelėje palikę transporto priemones, lankytojai eidami taku gali grožėtis pelke, pelkėtų vietų augalija, brandaus miško vaizdais.
Pažintinio tako ilgis – apie 800 metrų. Jame įrengti suoliukai ir lauko informaciniai stendai. O tako pabaigoje pasiekiamas įspūdingo dydžio ir grožio Kačėniškės piliakalnis, kuris ribojasi su Mergežeriu. Šis piliakalnis – tarsi viso tako puošmena, pabaigoje pasiekiamas kaip galutinis pasivaikščiojimo tikslas. Piliakalnis nuo 2013 metų pritaikytas lankymui. Įrengta laužavietė, informaciniai stendai, suoliukai.
Šiais metais vykdant lankytojų monitoringą Sirvėtos RP direkcijos specialistai pastebėjo, kad lankytojų prie šio lankomo objekto užsuka vis daugiau. Ir svarbiausia – nenusivilia naujai atrasta erdve. Dažną stebina ne tik nuo piliakalnio matoma įspūdinga panorama, bet ir ypatingai statūs jo šlaitai. O rudenį nuo aukščiausios piliakalnio vietos žvelgiant į tolį atsiveria spalvotų medžių grožis. Žinoma, Kačėniškės piliakalnį galima „pasiekti“ ir virtualiai. Internete viešinamas Sirvėtos regioninio parko direkcijos kraštotvarkininko M. Semaškos sukurtas filmukas „Piliakalnis“. O Lankytojų centre eksponuojamas iš gamtinių medžiagų Švenčionių Juliaus Siniaus meno mokyklos vasaros dienos stovyklos dalyvių sukurtas maketas, itin tikroviškai vaizduojantis ir piliakalnį, ir ežerą.
Sirvėtos regioninio parko teritorijoje esantys pažintiniai takai – tai tik maža dalis aktyviai lankomų erdvių Sirvėtos regioniniame parke, kuriuos vis dažniau lanko ne tik vietiniai Švenčionių rajono gyventojai, bet ir svečiai iš kitų Lietuvos miestų. Minėtus takus vis dažniau atranda šeimos, bendruomenės, kolektyvai. Visus, kurie dar nebuvę Sirvėtos regioniniame parke, kviečiame užsukti ir kelionę po saugomą teritoriją pradėti pažintiniais takais, kad suspėtumėte įkvėpti rudeniško oro ir pasigrožėti bene margiausiai metuose pasipuošusia gamta. Grožėkitės tuo, ką duoda pati gamta. Ir apsilankykite ne kitu metų laiku ar kitąmet, o šiandien!
