Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“
Daug pavojų tyko Kauno marių regioniniame parke, bet nuvažiavęs į Asvejos regioninį parką radau dar vieną vietą, kur taip pat greitai galima pasikelti adrenalino kiekį kraujyje.
Jau pats pavadinimas – Liudgardo šlaito pažintinis takas – sako, kad šiame take teks palaipioti šlaitais. Apie galimybę pravažiuoti vaikišku vežimėliu net neklausk, jos tikrai ten nėra. Bent jau pirmojoje tako dalyje, kur nuo aukščiausios Liudgardo šlaito vietos žemyn vedę laipteliai staiga baigiasi ir toliau tenka keliauti šlaitu.
Jei prieš leidžiantis žemyn skirsi bent minutę informacinio stendo paskaitymui, sužinosi, kad Liudgardo šlaito aukštis siekia 25 metrus, o išilgai Asvejos ežero jis tęsiasi daugiau nei puskilometrį.
Stendų skaitymui siūlau nepagailėti laiko. Pažintinis takas – tai ne stadiono bėgimo takelis, čia svarbiausia ne laikas, o žinios ir potyriai, kuriuos parsineši. Nori pažinti ilgiausią Lietuvos ežerą? Esi pasirengęs žygiui? Myli laukinę gamtą? Atsakyk triskart „Taip“ į pirmame stende užduodamus klausimus ir sek oranžinės spalvos ženklinimą ant medžių.
Patikėk, stendai pažers dar daug klausimų, bet bus ir vaizdingų atsakymų. O jei jau į patį pirmą klausimą atsakei „Ne“, tai gali keliauti pro čia einančia 4 sezonų trasa. Joje klausimų bus kur kas mažiau, tik vienas ir tas pats – „Kur eiti toliau?“
Jei patikdavo A.Valinsko vedamas TV žaidimas „Taip ir ne“, tai patiks ir tako pasiūlytas žaidimas „Tiesa ar melas?“. Atsipalaiduok, klausimus pamatysi tada, kai baigsis šlaitas. Turėsi laiko net pagalvoti, kokius cirkus čia išdarinėja požeminis vanduo ir koks tūkstantmečių senumo pasaulis slepiasi ežero gelmėse? Man toks informacijos pateikimas patinka, nemėgstu skaityti enciklopedijų laukinėje gamtoje.
Dalis keliaujančių jokių stendų neskaito, bet net ir nemokančiam skaityti Liudgardo šlaito pažintinis takas bus patrauklus. Ar gali būti kitaip, jei beveik du kilometrus maršrutas veda gražaus ežero pakrante? Su atsiveriančiais ilgiausio Lietuvoje ežero toliais, su vaizdu į salą, su joje stūksančiu piliakalniu, su dideliais ir mažais iškyšuliais bei įlankomis, su vandenyje atsispindinčiu dangumi.
Tie du kilometrai iki Baluošos upelio ištakų atrodo kaip spalvotas gamtos albumas. Iš pradžių žiūri nuotraukas versdamas į priekį, o po to tie patys vaizdai kartojasi verčiant atgal. Pasirinkimo nėra, atgal reikia eiti tuo pačiu maršrutu.
Tiesa ar melas, kad Liudgardo šlaito pažintiniame take telpa žinomiausi Asvejos ežero ir jo apylinkių objektai, tokie kaip Dubingių piliavietė, Vainikų ir Bieliškių salos, Dubingių tiltas? Nėra ko slėpti, visi šie objektai iš tiesų čia yra, ir atrodo, tarsi būtų išplaukę iš povandeninio Asvejos ežero pasaulio.
Asvejos ežero ramybė, šlaitu besidriekiantis maršrutas bei Liudgardo šlaito pažintinis takas mano galvoje tapo nebeatskiriami.
Prisėdau ant suolo, tokio masyvaus, tvirto ir stilingo, kaip šis takas. Einant visas dėmesys būna sutelktas į vaizdus, o štai atsisėdus suaktyvėja uoslė ir klausa. Iš kitos ežero pusės atsklinda irkluojamos valties atgarsiai, o iš poilsiavietėje įrengtos laužavietės rūksta dūmai. Oras vėsus ir jie kyla taip tingiai, kad pasiekę medžių viršūnes tarsi pristigę jėgų pakimba. Nekyla aukščiau, tačiau ir nekrenta, sklendžia kaip rūko juosta, bet kvapas juos išduoda.
Pajaučiau ramybę. Gal todėl, kad atsisėdau? Gal, bet tas pojūtis jau susisiejo su šia vieta. Asvejos ežero ramybė, šlaitu besidriekiantis maršrutas bei Liudgardo šlaito pažintinis takas mano galvoje tapo nebeatskiriami.
Neverta nerimauti, jei pradžioje kiek išgąsdinau – nei Kauno marių regioniniame parke, nei čia sprando nenusisuksi. Blogiausiu atveju slystelsi žemyn, bet kad to neatsitiktų, nevažiuok į taką tiesiai iš biuro su gamtai netinkančia avalyne. Čia ežero krantu veda natūralus gamtos takas, o ne Basanavičiaus alėja.
Pastaraisiais metais dienos šviesą išvydo ne vienas naujas pažintinis takas, kuriuose apsilankymas teikia džiaugsmą.
Ir dar. Konkurencija yra puikus progreso variklis. Ne tik versle, sporte, bet ir turizme. Pastaraisiais metais dienos šviesą išvydo ne vienas naujas pažintinis takas, kuriuose apsilankymas teikia džiaugsmą. Prie tokių priskirčiau ir šį. Deja, bet seniems ir apleistiems takams toks progresas tolygus mirties nuosprendžiui. Vyksta evoliucija ir primityvus pažinimas virsta pažintine patirtimi. Berods tai aš ir patyriau čia.
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“
