Vizos galima išvengti
Į Kiniją norintiems keliauti Lietuvos piliečiams reikalinga daugiau kaip 100 Eur kainuojanti viza, tačiau jeigu jums esant aplinkinėse Azijos valstybėse užeis noras aplankyti tik Pekiną, tai galite padaryti ir tik turėdami lėktuvo bilietą.
Lietuvos, kaip ir daugybės kitų Europos šalių piliečiams, atvykstantiems į Pekino tarptautinį oro uostą, Kinijos sostinėje be vizos galima būti 72 valandas.
Tiek laiko tikrai pakaks susidaryti bendrą įspūdį apie šį Azijos megapolį bei neskubant aplankyti turistų dėmesį traukiančias vietas, paragauti tikro kiniško maisto bei palavinti savo vaizduotę norint paaiškinti prekeiviams ar padavėjams, ko norite, kadangi anglų kalbos žiniomis Pekino gyventojai tikrai negarsėja.
Baltasis? Pasiruošk fotografuotis
Garsiausia ir labiausiai turistus traukianti Pekino vieta – tai kruvinų 1989 m. įvykių liudytoja, milžiniška Tiananmenio aikštė su didžiuliu Kinijos Liaudies Respublikos įkūrėjo M.Dzedongo portretu. Tikriausiai tai daugiausia užsienio ir kinų turistų iš kitų provincijų vienoje vietoje talpinanti Pekino dalis, kadangi norinčių įsiamžinti kiniškojo komunizmo kūrėjo fone grupėmis arba po vieną netrūksta.
Be to, būdami aukštesni nei vidutinis kinas ir baltos odos lengvai galite tapti fotoaparato objektyvo taikiniu arba būti paprašyti prisijungti bendrai nuotraukai su besišypsančia kinų turistų grupe. Jeigu jūsų į bendrą nuotrauką visgi niekas nekvies, tuomet tikėtina, kad būsite nufotografuotas tiesiog žingsniuojantis gatve, parke ar žiūrinėdamas prekes suvenyrų parduotuvėje.
Tiananmenio aikštė prifarširuota stebėjimo kamerų, o prieš patenkant į ją turite praeiti policijos ir apsaugos darbuotojų patikrą.
Tiananmenio aikštė prifarširuota stebėjimo kamerų, o prieš patenkant į ją turite praeiti policijos ir apsaugos darbuotojų patikrą.
Žinant aikštės istoriją ir jos simbolinę reikšmę aukštas saugumo lygis nestebina. Be to, ji įsikūrusi netoli Kinijos vyriausybės pastato ir prie Uždraustojo miesto – imperatorių rūmų komplekso nuo XV a. iki pat XX a. pradžios, kuomet Kinija tapo respublika.
Šiandien Uždraustasis miestas yra tikras lobynas senovės Kinijos istorijos mylėtojams. Tiesa, turint ribotą dienų skaičių Pekine, leistis į kelionę po visą Uždraustąjį miestą su tūkstančiais jo kambarių ir šimtais įvairaus pobūdžio pastatų nederėtų.
Daug geriau pasivaikščioti pagrindinėms Uždraustojo miesto gatvelėmis mėgaujantis kiniškais kramtomosios gumos skonio šaldytais ledais, atsigauti nuo karščio prisėdant ant suoliukų su vaizdu į tenykščius tvenkinius bei skaitant informacines lenteles, kuriose įvairiomis kalbomis išdėstyti įvairūs imperatoriškosios Kinijos istorijos faktai.
Išalkus pravers fantazija
Pats uždraustasis miestas geriausiai matyti nuėjus į Jingshano parką, kuriame užkilus ant kalno atsiveria visa senojo Pekino miesto panorama. Tiesa, tik tuo atveju, jeigu Kinijos sostinės negaubia smogas.
Galiausiai privalomų aplankyti Pekino vietų trejetuką vainikuoja taip pat šalia Tiananmenio esanti Dangaus šventykla. Tiesa, šis pavadinimas kiek klaidinantis, kadangi tai ištisas įvairių šventyklų, kuriose imperinės Kinijos laikais buvo atnašaujama norint sulaukti gero derliaus, kompleksas.
1998 m. į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtrauktą šventyklų kompleksą vainikuoja didžiausia ir žymiausia daoistinė šventovė Pekine, kurios viduryje – salė, kurioje buvo meldžiamasi už gerą derlių.
Tropinis karštis Pekine vargina, todėl norėdami atgauti jėgas pasinaudokite viena iš gausybės žaliųjų erdvių miesto centre. Jose galima ne tik užkąsti ar atsigerti, bet ir atlikti įvairius pratimus, tiesa, tik jeigu suprantate kiniškai. Iš šalia takelių pritaisytų mažų garsiakalbių leidžiamos atpalaiduoti turinčios melodijos su nurodymais mankštai.
Kinų kalbos nemokėjimas gali pridaryti keblumų ir restoranuose ar kavinėse. Dauguma kinų nesupranta net pagrindinių angliškų žodžių, todėl užsisakyti maisto ar gėrimų teks arba pirštu baksnojant į ant šalimais esančio stalo esantį patikusį patiekalą, arba į nuotraukas meniu.
Pigu, bet reikia turėti grynųjų
Vis dėlto pavalgyti tikrai gausite, tačiau susimokėti, neturinti pakankamai grynųjų, gali ir nepavykti. Dauguma Kinijos parduotuvių, užkandinių ar restoranų priima tik vietinės mokėjimo sistemos kreditines ir debetines korteles, tad „Visa“, „Maestro“ ar „MasterCard“ kortelių turėtojai turėtų pasirūpinti popieriniais juaniais savo piniginėse.
Turistams iš Lietuvos Pekinas tikrai neatrodys brangus. Skaniai ir sočiai pavalgyti vietinių pamėgtame paprastame restorane dviem žmonėms dažnai net neatsieina dešimt eurų.
Nusipirkti ledų, šaltos kavos ar vandens net ir šalia šventyklų esančiose parduotuvėse su didesniais nei kitur antkainiais, galima išleidžiant nuo pusės iki vieno euro.
Puikiai išplėtota, moderni metro sistema su kondicionuojamais vagonais ir informacija anglų kalba taip pat yra nebrangi ir tinkanti net ir mažą biudžetą turintiems keliautojams. Keliaujant centro ribose vienos kelionės metro kaina atsieina apie 0,40 Eur.
Pigus ir garsiausių Pekino objektų lankymas. Bilietas, atveriantis duris į visą Dangaus šventyklos kompleksą, atsieina kiek daugiau nei keturis eurus, Uždraustasis miestas jums atsivers už 8 eurus, o į Jingshano parką pateksite už 0,30 Eur.
