Pelkės: kurias verta aplankyti žiemą?

Vasario 2-oji – Pasaulinė pelkių diena, kurią mini prie tarptautinės Ramsaro konvencijos prisijungusios šalys, taip pat ir Lietuva. Šiuo metu septynios Lietuvos saugomos teritorijos yra įtrauktos į Ramsaro konvencijos sąrašus: tai – Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto rezervatai, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė ir Adutiškio – Svylos – Birvėtos šlapžemių kompleksas.
Žuvintas
Žuvintas / A.Pranaičio nuotr.

Pelkės ir šlapžemės – didelė mūsų krašto vertybė. Dešimtis tūkstančių metų besiformuodamos pelkės sukaupė ir iki šiol saugo milžiniškus kiekius energijos.

Durpėse sukaupta per augalus pasisavinta saulės energija, kiminų paklotėje – gėlo vandens atsargos. Be gausių gamtos išteklių pelkės suteikia „namus“ gausybei retų, įdomių augalų ir gyvūnų rūšių.

Kai kurios rūšys – ypatingai retos. Siekiant atkurti pažeistą pelkių vandens režimą, išsaugoti unikalias augalų ir gyvūnų buveines, biologinę įvairovę, saugomose teritorijose vykdomi specialūs gamtotvarkos darbai.

Minint Pasaulinę pelkių dieną Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojus pasitinka įvairiais renginiais ir švietėjiškais projektais. Kai kurie jų prasidėjo praėjusį savaitgalį, kiti – dar vyks. 

Vis dėlto į pelkes visi norintys gali atvykti bet kada – šie gamtos kampeliai įdomūs bet kuriuo metų laiku. 

M.Abramavičiaus nuotr./Žiūronai apžvalgos aikštelėje
M.Abramavičiaus nuotr./Žiūronai apžvalgos aikštelėje

Vienas žymiausių Lietuvoje pelkynų – Žuvinto biosferos rezervatas. Jis yra tarptautinės svarbos saugoma teritorija, t.y. ne tik saugoma kaip Ramsaro konvencijos teritorija, bet įtraukta į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos vietovė Pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle.

Žuvinto biosferos rezervato archyvo nuotr./Kirai Žuvinte
Žuvinto biosferos rezervato archyvo nuotr./Kirai Žuvinte

Atvykę į Žuvintą, turite galimybę iš arčiau pažvelgti į natūralios gamtos pasaulį.

Rezervate dirbantys gamtininkai sausio 29-ąją užfiksavo pirmąją pilkąją žąsį – žvalgę. Sausį Žuvinte buvo galima klausytis ir gulbių giesmininkių „koncertų“. Tiesa, jie rengiami tik sutemus. 

Pavasarį čia girdisi praskrendančių ir  perėti suskridusių paukščių šurmulys, vasarą matyti jauniklius auginanti vandens sparnuočių karta, rudenį Žuvinte apsistoja didžiuliai išskridimui pasiruošusių gervių būriai.

Net ir žiemą Žuvinto biosferos rezervato gamtiniuose takuose pamatysi žiemojančius miško paukščius, žvėrių pėdsakus, skelbiama Zuvintas.lt

Rezervate dirbantys gamtininkai sausio 29-ąją užfiksavo pirmąją pilkąją žąsį – žvalgę. Sausį Žuvinte buvo galima klausytis ir gulbių giesmininkių „koncertų“. Tiesa, jie rengiami tik sutemus. 

Išsamią informaciją apie rezervatą rasite Lankytojų centre. Čia galima užsisakyti ir ekskursijas. Žuvinto ežero gamtiniame take, paukščių stebėjimo bokštelyje šalia lankytojų centro be leidimo nemokamai galima būti kasdien nuo 8 val. iki 20 val. Daugiau informacijos – www.zuvintas.lt

Žemaitijos nacionalinio parko direkcija kviečia paminėti Pelkių dieną savarankiškai keliaujant Šeirės pėsčiųjų trasa, kuri kerta Šeirės mišką, Gaudupio (Šeirės) pelkę. Užsukus čia galima aplankyti Piktežerį bei pamatyti kaip „gimsta” naujos pelkės.

Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija kviečia į seminarą „Klimatas, orai, ir pelkės”, kuris vyks vasario 5 d. (penktadienį) 11.30 val. Akmenės krašto muziejuje. Po seminaro – ekskursija į Kamanų pelkę (būtina iš anksto užsiregistruoti el. paštu: info@kamanos.lt)

Editos Jakštienės nuotr./Kamanų pelkės muziejus
Editos Jakštienės nuotr./Kamanų pelkės muziejus

Pasaulinė pelkių diena minima vasario 2 dieną. Tai diena, kurią 1971 m. Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Tarptautinės svarbos pelkių konvencija, skirta gamtos apsaugai ir protingam gamtinių išteklių naudojimui.

Pagal Ramsaro konvenciją saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis.

VIDEO: Čepkelių raiste - švaresnis oras nei pajūrio pušynuose

Tai – žemapelkės, aukštapelkės, nendrynai, dirbtiniai ir natūralūs vandens telkiniai, pastoviai ar laikinai užmirkusios teritorijos, kuriose nuolat telkšo vanduo arba jis nuolat teka, kuriose vanduo gėlas, pusiau sūrus ar sūrus. Joms priskiriamos ir jūrų dalys, kurių gylis atoslūgio metu ne didesnis kaip 6 metrai.

Taigi, konvencija globoja labai įvairias gamtines buveines, kurias vienija gyvybiškai svarbiausias kiekvienos jų elementas – vanduo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis