Per Jonines Kaune žydi ne tik paparčiai, bet ir tulpmedžiai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode šiuo metu savo elegantiškus tulpinius žiedus išskleidė ir pasigrožėti šiuo neeiliniu reginiu kviečia tulpmedžiai.
Tulpmedis
Tulpmedis / Kauno botanikos sodo nuotr.

Iš trijų parke besistiebiančių tulpmedžių šiuo metu žydi du – išauginti iš sėklų, surinktų 1950 m. nuo Veliuonos parke augančio tulpmedžio. Trečiasis medelis žiedus sukraus ateityje, kiek ūgtelėjęs: paprastai tulpmedžiai žydėti pradeda tik sulaukę 10-15 metų amžiaus.

Jautresnės uoslės savininkai gali užuosti rūgštoką, švelnų šių žiedų skleidžiamą kvapą.

Kaip liudija pats medžio pavadinimas, tulpmedis pakeri savo didžiuliais, taures primenančiais žiedais – su juo varžytis tegali turbūt tik magnolijos. Žiedai nesudėtingi, gana primityvios sandaros, tačiau žavūs: juos lengva atpažinti iš švelniai gelsvos spalvos ir ypatingos skersinės oranžinės juostos.

Jautresnės uoslės savininkai gali užuosti rūgštoką, švelnų šių žiedų skleidžiamą kvapą.

Kauno botanikos sodo nuotr./Tulpmedis
Kauno botanikos sodo nuotr./Tulpmedis

Iš Šiaurės Amerikos – po visą pasaulį

Pirmasis gelsvažiedį tulpmedį prieš pustrečio šimto metų aprašė švedų botanikas Karlas Linėjus. Tai vieni seniausių žiedinių augalų pasaulyje. Kreidos periodu, prieš 145,5–65,5 mln. metų, ši gentis turėjo kelias rūšis ir buvo plačiai paplitusi Šiaurės Amerikoje bei Europoje.

Kauno botanikos sodo nuotr./Tulpmedis
Kauno botanikos sodo nuotr./Tulpmedis

Gelsvažiedis tulpmedis yra Indianos, Kentukio, Tenesio valstijų simbolis. Amerikoje jis vadinamas amerikiniu tulpmedžiu, tulpine arba geltonąja tuopa. Paplitęs Šiauės Amerikos rytinėje dalyje (nuo Masačusetso iki Floridos ir Misisipės), Apalačų kalnų miškuose.

Tai greitai augantis vasaržalis medis, užaugantis net iki 60 m aukščio. Gyvena apie 400 metų. Mediena šviesiai geltona ar rusva, nekieta, neskali, puikiai tinka statyboms, faneros, popieriaus, muzikos instrumentų, kanojų gamybai.

Gelsvažiedis tulpmedis auginamas ne tik šiauriniame pusrutulyje (šiauriausiai jis auginamas Norvegijoje, Sykkylven municipalitete), bet ir pietiniame pusrutulyje – Naujojoje Zelandijoje, Čilėje, Australijoje, Argentinoje, Pietų Afrikoje, Urugvajuje.

Pirmieji Europoje gelsvažiedį tulpmedį pradėjo auginti anglai, dar XVII amžiuje, vėliau prancūzai, austrai.

Yra sukurta gelsvažiedžio tulpmedžio veislių, besiskiriančių lapų spalva, lajos forma: Aureomarginatum, Compactum, Crispum, Fastigiatum, Integrifolium, Medio-pictum, Obtusilobum.

Kauno botanikos sodo nuotr./Tulpmedis
Kauno botanikos sodo nuotr./Tulpmedis

Tulpmedis jūsų kieme

Jei svajojate apie tulpmedį savo kieme, turite nepamiršti, kad vis dėlto tai didelis medis, kuriam augant reikės erdvės. Tulpmedžio savaiminis aukštis gali siekti keliasdešimt metrų, o laja vidutiniškai būna apie 10 m pločio. Geriausia medžiui parinkti saulėtą vietą, pasirūpinti puria dirva ir nepamiršti pasodinto laistyti. Tulpmedis nėra itin lepus, nereikalauja genėjimo, bet jį pasisodinę nepamirškite, kaip ir visus jaunus medelius, pirmaisiais metais pasaugoti nuo šalčio.

Kauno botanikos sodo nuotr./Tulpmedis
Kauno botanikos sodo nuotr./Tulpmedis

Tulpmedžio sodinukų galima įsigyti tiek VDU Kauno botanikos sodo medelyne, tiek kituose šalies medelynuose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis