Per Portugaliją už 1509 litus (VI): Algarvė prikels net pačias neromantiškiausias sielas

Manto Bertulio kelionės „Per Portugaliją – už 1509 litus“ pradžią rasite čia.

Ant autobuso lango lietaus lašai lenktyniauja, kuris pirmas pasieks apačią. Toks vaizdas man jau tapo įprastas. Per vienuolika mano kelionės dienų šešias iš jų lijo. Visgi vietiniai mane nuramino. Sakė, kad šalies pietuose oras skiriasi. Ne tik oras. Gamta taip pat. Nuo Lisabonos iki mano tikslo – Lagošo – yra apie 4 valandos kelio, bet žiūrint į nuostabų Portugalijos kraštovaizdį bei vynuogių plantacijas laikas neprailgsta.

Portugalijos pietinė dalis yra vadinama Algarve, kur saulė lepina net 300 dienų per metus. Dėl to žmonės ją vadina Portugalijos Florida.

Algarvė – regionas, kuris pažadins net mažiausiai romantiškas sielas

+19

Karštis lapkritį suteikė progą išsimaudyti vandenyne

Lagošą pasiekiau jau sutemus, tad miesto tyrinėjimą atidėjau rytojui. Deja, taip išėjo, jog kita diena išpuolė sekmadienis – mano planai išsinuomoti dviratį ir numinti 30 km į Sagresą – pietvakariausią Europos tašką, dar kitaip vadinamą „pasaulio kraštu“, žlugo. „Pasaulio kraštu“ ši vieta vadinta dėl to, kad iki XV amžiaus buvo manoma, kad už horizonto jau nebeegzistuoja joks žemynas, kol to nepaneigė Kolumbas ir jūrų tyrinėtojas princas Henrikas.

Apskambinęs kelias įmones, apklausinėjęs dešimtį žmonių palaidojau viltis išvykti kur toliau už Lagošo. Spiginant karštai saulei (lapkričio 16 dieną!) išsiruošiau žygin pėsčiomis į žemėlapyje matytą netoliese esantį iškyšulį, nuo kurio turėtų atsiverti įspūdingi vaizdai, turėsiantys atpirkti neaplankytus Sagreso uolų skardžius.

Pirmą kartą šioje kelionėje sulaukęs tokios karštos dienos negalėjau atsisakyti pagundai pirmą sykį gyvenime išsimaudyti vandenyne. Tiesa, tokių bepročių, kaip aš, buvo vos keli. Nepaisant auksinių paplūdimių ir minkšto smėlio, portugalams vėlyvas ruduo jau nebe metas turkštis „šaltame“ vandenyje. Beje, Portugalijos pakrantė yra valstybės nuosavybė, todėl čia nėra jokių aptvėrimų, ji neužgriozdinta vilomis, viešbučiais, nenuklota gultais.

Po geros valandos kelio prieš mano akis išdygo vesterno filmus primenantis vaizdas – ten, kur turėjau rasti žemėlapyje pažymėtą iškyšulį, atrodė, jog atsidūriau mažai kam žinomoje vietovėje. Dulkių sūkuriai ritasi per kelią, per 20 metrų nė gyvos dvasios, o priekyje matosi kelio pabaiga, kažkas panašaus į neveikiantį švyturį.

Visgi visas gamtos grožis slypėjo už šio švyturio. Tai vieta, kur didingi skardžiai sminga į vandenyną, kur nuo žvilgsnio į neaprėpiamai paslaptingą vandens galybę svaigsta galva... Kur plieninį vandenį raižo gausybė laivų, kur susikerta Viduržemio jūros ir šiaurės Atlanto laivininkystės keliai.

Lagos

Nieko neveikdamas čia praleidau kelias valandas, kol saulė prarijo Atlantą. Atrodo, kad nuodėmė yra taip švaistyti savo atostogų laiką, tiesiog stebint žmones, taip pat susirinkusius palydėti saulėlydžio, bet pagal planą antra kelionės pusė ir buvo skirta poilsiui, apmąstymams, savęs pažinimui.

Kiekviename iš aplankytų miestų mačiau vieną tą patį dalyką – po atviru dangumi įsikūrusią krosnelę, prie kurios dažniausiai driekiasi ilgos eilės. Galiausiai Lagoše sužinojau, jog tai kepti kaštonai. Neretai jie pardavinėjami tiesiog gatvių susikirtimuose ar skersgatviuose ugnį kaitinant ant skardinių. Kvapas tikrai traukė paragauti, tačiau patys kaštonai mane nuvylė. Skonis kaip keptų bulvių. Tikrai nesužavėjo manęs šitas patiekalas.

Ilgiau nei dvi dienas Lagoše neužsibūnu. Mane jau šaukia vos už 22 km į rytus įsikūręs Portimaunas. Tik traukiniui atvykus į šį 55 tūkst. gyventojų turintį miestelį šiltą įspūdį paliko gatvėse iš aukštai pakabintų kolonėlių leidžiama muzika. Tai vienintelis miestas, kuriame miegosiu viešbutyje, bet, pagal kainą šio sezono metu, jis pigesnis už 4 iš 7 mano užsakytų hostelių.

Į oro uostą – autostopu

Portimauną skalauja Aradės upė, kurioje savo inkarus yra išmetę daug prekybinių ir privačių laivų. Praėjus juos atsiveria kerinti palmių alėja, vedanti į miesto įžymybę – Praia da Rocha paplūdimį, kuris šiltuoju metų laiku būna tiesiog nusėtas turistų.

Aš išvydau tik tuščią traktorių ir kitų sunkiųjų mašinų tvarkomą didžiulį smėlio ruožą. Saulėlydis vėl buvo palydėtas stebint neįprastai ramų vandenyną. Vakarienė greito maisto restorane „McDonald's“, apsipirkimas prekybos centre „Lidl“ ir pagaliau galėdamas pailsėti nuo bendravimo su žmonėmis krentu į minkštą viešbučio lovą.

Faro

Paskutinės trys mano kelionės dienos yra paskirtos pramoniniam Faro miestui, iš kurio kils ir mano lėktuvas. Jokių ypatingų planų nebeturiu, išskyrus vieną – susitikti su drauge iš Lietuvos, kuri čia stažuojasi.

Ji surengia man trumpą ekskursiją po Farą, parodo vietas, apie kurias nežinodamas net nepagalvotum užsukti. Netyčia nuklydau į miesto katedros aikštę, kuri visa apsupta apelsinmedžių. Netoliese šnekučiavosi du garbingo amžiaus vyriškiai, o šalia jų buvo pradarytos keramikos dirbtuvių durys. Pasidaviau smalsumui ir įkišau nosį vidun. Šios dirbtuvės savininkas leido man pasiimti atliekamų tradicinių azulecho plytelių – trapų puošnų bei elegantišką namų dekoro elementą.

Viena iš mano kelionių taisyklių – niekuomet prieš laukiantį skrydį (jeigu lėktuvas kyla ne vėliau nei 14 val.) neužsisakyti viešbučių ar hostelių. Todėl šįkart man reikia nusigauti iki oro uosto, kur ir bus mano paskutinės nakvynės vieta. Paaiškėja, kad tai padaryti nebus lengva: po 22 val. autobusai jau nebevažiuoja, iki oro uosto apie 20 km, skrydis už maždaug 10 valandų.

„Tranzuosiu“ – pagalvoju. Atsisveikinu su savo drauge Monika, kuri nerimastingai mane palydi naktį vieną su kuprine į kelią. Paėjęs kiek daugiau nei 5 km link miesto pabaigos randu tranzavimui tinkamą degalinę, tik bėda – ten nė gyvos dvasios. Vis dėlto pralaukęs apie 15 minučių iš keturių atvažiavusių mašinų pagavau vieną auksinę žuvelę. Du angliškai beveik nekalbantys portugalai mane pamėtėja iki pat oro uosto durų ir palinki gero skrydžio.

Maždaug už paros jau būnu Vilniuje pilnas dar karštų įspūdžių ir susilaukiantis daug dėmesio iš lietuvaičių, mat snieguotoje sostinėje vaikštau tik su megztiniu. Striukę pamečiau viename vakarėlyje Porto mieste. Tai lyg ir tapo mano visos kelionės simboliu – išvaizdi, atsipalaidavusi bei egzotika dvelkianti Portugalija taip pakerėjo mane, jog net pamečiau galvą.

18 dienų kelionės už 1509 litus išlaidos:

20,38€ – skrydis Vilnius-Milanas.
9€ – abipusis bilietas iš Bergamo oro uosto į Milaną ir iš jo.
10,35€ – pietūs ir vakarienė „McDonald's“.
19,99€ – skrydis Milanas-Portas.
1,85€ – metro bilietas iš oro uosto į miesto centrą.
3€ – du kepsniai vietinėje užeigoje.
1,3€ – alaus butelis.
3€ – Walking tour.
0,7€ – Tradicinis portugališkas keksiukas Pastel de nata.
2,5€ – vakarienė „McDonald's“.
0,72€ – keturi bananai.
6€ – pietūs vietinėje užeigoje.
0,16€ – 1,5 l mineralinio butelis.
0,79€ – sausainiai.
30€ – nakvynė trims naktims „Alive“ hostelyje.
3,9€ – traukinio bilietas Porto-Aveiro.
0,2€ – Aveiro miesto žemėlapis.
1€ – keturi bananai.
18€ – nakvynė Aveiro hostelyje „Rossio“.
5,25€ – traukinio bilietas Aveiro-Koimbra.
5,5€ – pietūs Koimbroje (menkė, sriuba, taurė vyno).
13€ – nakvynė Koimbros hostelyje „Serenata“.
12,5€ – autobuso bilietas Koimbra-Peničė.
3€ – skėtis.
16€ – nakvynė Peničės hostelyje „GeekCo“.
7,1€ – autobuso bilietas Peničė-Lisabona.
8,5€ – vakarienė Lisabonoje (ryžiai su jūros gėrybėmis).
5€ – Walking tour.
0,99€ – sausainiai.
4,30€ – kelionė traukiniu į Kaškaisą ir iš jo.
5,3€ – trys alaus bokalai.
4,3€ – kelionė traukiniu į Sintrą ir iš jos.
8€ – pietūs Sintroje (mėsainis su sriuba).
1,05€ –„Pastel de Nata“ pyragalėis.
1,15€ – keltas per Težo upę.
0,72€ – penki obuoliai.
1,8€ – autobusas į Lisaboną.
1,4€ – vienkartinis metro bilietas.
33€ – nakvynė keturioms naktims „Shiado“ hostelyje.
17€ – kelionė autobusu į Lagošą.
2€ – kepti kaštonai.
29,40€ – nakvynė dviem naktims „Blue Moon“ hostelyje.
1,5€ – kelionė traukiniu iš Lagošo į Porimauną.
6,12€ – maisto prekės parduotuvėje „Lidl“.
3,5€ – pusryčiai viešbutyje.
6,25€ – penki sūrainiai restorane „McDonald's“.
12€ – nakvynė „Next Inn“ viešbutyje.
4,5€ – kelionė traukiniu iš Portimauno į Farą.
3,75€ – trys sūrainiai restorane „McDonald's“.
1,5€ – kava ir „Pastel de Nata“ pyragėlis.
5€ – keturi sūrainiai restorane „McDonals“.
8€ – lauktuvės.
31,5€ – nakvynė trejoms naktims „Casa d'Alagoa“ hostelyje.
23,45€ – skrydis iš Faro į Briuselį.
20,39€ – skrydis iš Briuselio į Vilnių.