Daugiau nei mėnesį trukusią kelionę M.Bertulis vadina įspūdingiausia ir ilgiausia gyvenime – pora keliavo po Australiją, Samoa, Fidžį, Vanuatu. Lietuviai į kelionę išvyko vasario 7 d., kai naujasis koronavirusas COVID-19 dar daugiausiai tebuvo minimas naujienose iš Kinijos.
Kol jie keliavo, COVID-19 išplito kone į visas pasaulio šalis, jos pradėjo užverti savo sienas, oro linijos – nutraukti skrydžius. „Šiuo metu pakartoti tokį patį maršrutą jau būtų praktiškai neįmanoma“, – feisbuke dar iš Vanuatu rašė keliautojas.
Aktyviai savo kelionių įspūdžiais socialiniuose tinkluose besidalijantis M.Bertulis prieš skrydžius namo sulaukė ir komentarų, kad grįžti namo taip paprastai jiems nepavyks, tačiau pats keliautojas rašė bandysiantis „kažkokiu būdu prasmukti pro rakto skylutę“. Ir tai po daugiau nei dviejų parų pavyko.
Vanuatu lietuviai paliko kovo 13 d. 7 val. (vietos laiku) ryte, į Kauną grįžo kovo 14 d. apie 17 val. Keliautojai skrydžiuose ir oro uostuose praleido daugiau nei dvi paras. Po penkių skrydžių M.Bertulis feisbuke rašė, kad Lietuvoje pasirengimas kovai su virusu yra aukščiausio lygio, palyginus su kitomis šalimis.
„Pirmas skrydis. Vanuatu-Sidnėjus. Vanuatu šiaip nelabai saugojasi nuo šio viruso. Negirdėjau apie įvestus kažkokius ribojimus, o atskridus į jį irgi nematėme jokios apsaugos. Aišku, čia dar nėra užfiksuota nei vieno atvejo, tačiau jeigu virusas čia visgi įžengs, pasekmės gali būti liūdnos, – apie kelionę namo rašė M.Bertulis.
– Antras skrydis. Sidnėjus-Singapūras. Skrendant į Australiją nereikėjo užpildyti nei jokių kortelių, nei matėme kažkokią patikrą. Nors šalyje užfiksuota jau apie 300 koronaviruso atvejų.
Trečias skrydis. Singapūras-Atėnai. Išlipę iš lėktuvo einame ieškoti kito savo skrydžio vartų, kai staiga viena moteriškė be itin didelės apsaugos paprašo manęs nusiimti kepurę bei kapišoną. Pasirodo, už poros metrų stovi termovizorius, matuojantis visų temperatūrą. Vieną žmogų, prie kurio rodė kiek didesnę nei įprastą temperatūrą, pasikvietė į šoną ir pamatavo atskirai. Švarus. Paleido. Taip pat dar prieš užsiregistruojant skrydžiui turėjome pasirašyti dokumentą, kuriame patvirtinome, jog pastaruoju metu nebuvome Kinijoje, Irane bei Italijoje. Už melavimą greičiausiai grėstų teisinė atsakomybė.
Nusileidus Atėnuose – jokios patikros ir ganėtinai mažai žmonių su veido kaukėmis. Sandra sakė mačiusi vieną termovizorių, aš jo nemačiau. Daugiau jokios apsaugos, popierių ar patikrinimo nebuvo.
Ketvirtas skrydis. Atėnai-Berlynas. Šitas buvo mano nelaukiamiausias, nes žinojau, kad Vokietija yra viena pirmaujančių šalių pasaulyje pagal užsikrėtusius SARS-CoV-2 virusu (beveik 6000 infekuotų). Absoliučiai jokios patikros, nieko. Net neatrodo, jog čia būtų kažkokia panika.
Penktas skrydis. Berlynas-Vilnius. Prieš porą valandų „Wizz Air“ paskelbė, jog atšaukia skrydžius į Lietuvą. Išsigandau, jog sklandi mūsų kelionė namo čia gali ir pasibaigti. Laimei, „Ryanair“ nepasekė vengrų pavyzdžiu. Atskridus į Vilnių, skirtingai nei šiandien dievagojosi kažkokia influenserė, lėktuve mūsų niekas nelaikė. Visus keleivius pasitiko nuo kojų iki galvos baltais apsauginiais rūbais apsirengę žmones. Turbūt kariškiai.
Tuomet laukė trys prevencijos prieš koronavirusą etapai:
- Vienas iš kariškių matavo visų temperatūrą (užtrukdavo po kelias sekundes žmogui).
- Tuomet buvome paprašyti užpildyti lapą (keista, nes anksčiau skelbė, jog duos tai padaryti lėktuve, taupant žmonių laiką) bei nurodyti savo kontaktus, skrydžio numerį, sėdėjimo vietą, lankytas šalis bei dar kažką. Ant stalo visiems buvo padėta daugybė tušinukų, tai net jų nereikėjo laukti ilgai ar ieškotis savo.
- Kai užpildai lapą, esi paleidžiamas eiti toliau prie kito staliuko. Čia atsisėdi ir esi apklausiamas apie lankytas šalis. Prieš nosį yra padėtas lapas su sąrašu rizikingų valstybių. Kadangi mes parskridome iš Berlyno, automatiškai patenkame į sąrašą žmonių, kuriems būtinas 14 dienų karantinas. Apie tai mes būname supažindinami atskirai, gauname pasirašyti dokumentą, kuriame raštu patvirtiname, jog nekelsime kojos iš namų. Apačioje parašyta apie laukiančią atsakomybę už karantino nesilaikymą. Maloni moteris dar mūsų pasiteirauja, ar turime vietą karantinui ir t.t. Galiausiai į rankas gauname lapą su visa informacija apie COVID-19.
Wow. Bravo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Vilniaus oro uostui. Tai yra aukščiausias lygis!
Kad ir kiekvienas visi čia kritikuojate Verygą bei kitus, stovinčius pirmuose kovos su šiuo virusu frontuose, bet žinokite, jog Lietuva šiuo klausimu atrodo žymiai geriau už kitas pasaulio valstybes.“
Komentaruose feisbuke žmonės taip pat teiravosi, kaip kaunietis iš Vilniaus oro uosto grįžo namo, ir dalis kritikavo išgirdę, kad buvo pasirinktas traukinys. „Kiekvieno neišvežiosi po namus turbūt. Specialiai pirkau pirmos klasės bilietus, kad būtų mažiau žmonių šalia. Tai sėdėjome atskirai vieni“, – paaiškino M.Bertulis.
Keliautojai dabar 14-ai dienų užsidarys į karantiną namuose. „Dviejų savaičių karantinas po tokio intensyvaus judėjimo skamba ne kaip bausmė, bet kaip privilegija“, – po penkias savaites trukusios kelionės saviizoliacijos nebijojo M.Bertulis.
Siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą Lietuvoje, šalyje nuo kovo 16 d. iki kovo 30 d. skelbiamas karantinas. Užsienio valstybių piliečiai į šalį nebus įleidžiami mažiausiai 15 parų, o Lietuvos Respublikos piliečiams, deklaravusiems gyvenamąją vietą Lietuvoje, nebus leidžiama išvykti svetur. Daugiau apie tai, kaip karantinas paveiks keliones, skaitykite čia.
