Rumunijos karalienės rezidencija
Nedidelis Balčiko miestelis yra šiaurinėje Bulgarijos pajūrio dalyje, nuo Varnos į šiaurę nutolęs 40 km. Aplink jį esanti Dobruža vadinama teritorija po Antrojo Balkanų karo 1913 m. atiteko Rumunijai ir priklausė jai iki 1940 m.
Būtent ši aplinkybė ir lėmė botanikos sodo įkūrimą. Tuometė Rumunijos karalienė Marija Aleksandra Viktorija de Edinburg (1875-1938) 1924 m. čia pasistatė vasaros rezidenciją, o po poros metų jos prašymu šveicaras botanikas Julesas Gianni aplinkui užveisė botanikos sodą. Sprendimą aplink save kurti grožį ir vasaras leisti būtent čia paaiškina keletas karalienės Marie gyvenimo detalių.
Anglijos karalienės Viktorijos anūkė Marija, šeimoje meiliai vadinta Missy, dėl politinių priežasčių už Rumunijos sosto įpėdinio Ferdinando I buvo ištekinta vos septyniolikos. Griežtai auklėta, išsilavinusi, graži, prie intelektualių pokalbių pratusi, gerbėjų dėmesio išlepinta Missy staiga atsidūrė kiek laukinėje, vos keletą dešimtmečių nepriklausomoje, prietarų ir beraštybės kaustomoje Rumunijoje.
Griežtai auklėta, išsilavinusi, graži, prie intelektualių pokalbių pratusi, gerbėjų dėmesio išlepinta Missy staiga atsidūrė kiek laukinėje šalyje.
Tuometis karalius Karolis I (Ferdinando I dėdė) visus jos pomėgius stipriai apribojo, tiesiog dievintą jodinėjimą apskritai uždraudė, o santuoka su pačiu Ferdinandu I buvo grįsta tik pagarba, bet ne meile.
Pirmojo Pasaulinio karo metais karalienė Marija rūpinosi sužeistais kareiviais, rūmų rūsyje įkūrė ligoninę ir, kaip pati rašė savo dienoraštyje, su kaupu prisižiūrėjo skausmo ir kančių.
Mažai džiaugsmo teikė ir sūnus princas Karolis, karui besibaigiant be tėvų žinios vedęs rumunę valstietę. O kur dar įvairios smulkios rūmų intrigos, didesni ir mažesni skandalai bei elegantiškosios Anglijos ilgesys...
Balčikas tapo brandaus amžiaus sulaukusios karalienės užuovėja. Vasaros rezidencija dažnai vadinta jos „tylos lopšiu“. Čia ji užsimiršdavo nuo karališkų prievolių ir kūrybingai vadovavo dvaro įrengimui. Architektūrinį kompleksą projektavusių italų architektų Amerigo ir Augustino ji prašė pastatus išdėstyti palei jūros krantą natūraliai kylančiomis terasomis.
„Tylos lopšyje“ ir šiandien jaukiai snaudžia ne tik gyvenamieji pastatai, bet ir skirtingų religijų statiniai: pagrindiniame pastate iškilęs minaretas, kiek tolėliau užeiti galima į bizantiško stiliaus koplyčią, sodo teritorijoje stovi nemažai kryžių, nors čia niekas nepalaidotas. Visa tai atspindi karalienės Marijos išpažintą Bahá’í tikėjimą, siekiantį visų religijų susiliejimo ir vienovės.
Vasaros rezidencija ir sodas kasmet buvo vis gražinamas, darbai baigti tik po dvylikos metų. Deja, įgyvendintu projektu pasidžiaugusi vos porą metų, 1938 m. liepos 18 d. karalienė mirė.
Prieš mirtį savo širdį ji prašė palaidoti būtent Balčike. Noras buvo įgyvendintas, tačiau 1940 m. bulgarai atgavo Dobružos teritoriją ir okupantų karalienės širdį liepė išsigabenti. Taip prasidėjo nerami širdies sidabrinėje saugykloje kelionė: iš pradžių ji nugabenta į koplyčią Brano pilyje Rumunijoje, iš čia – į Nacionalinį Rumunijos istorijos muziejų. Ir tik 2015 metų lapkritį karališkosios šeimos prašymu perlaidota „karalienei labiau tinkamoje vietoje“, Pelešo rūmuose Karpatų kalnuose.
Sodo karaliai – kaktusai
Nuo 1955 m. Balčiko botanikos sodas priklauso Sofijos universitetui ir užima beveik 77 hektarus. Sodą sudaro trys dalys: seniausioji, suformuota karalienės Marijos laikais; universiteto rūpesčiu praplėsta, judėjimo ir regėjimo negalią turintiems lankytojams pritaikyta dalis ir nuo 2005 m. saugoma paskelbta teritorija, kurioje tiek profesionalai, tiek mėgėjai gali stebėti įvairias ekosistemas ir augalų įvairovę.
Nors Bulgarija visame pasaulyje garsėja čia augančiomis rožėmis ir rožių aliejaus gamyba, Balčiko botanikos sode rožių palyginti nedaug. Užtat išsižioti verčia pačių įvairiausių kaktusų ir kitų sukulentinių (savyje kaupiančių vandenį) augalų gausa. Vieni kaktusai šliaužia žemės paviršiumi, kiti tvarkingai sutupdyti vazonėliuose, o didelė dalis netrukdomi auga ir dažnai siekia vidutinio žmogaus ūgį.
Netruksite čia pamatyti ir ginkmedį, ir metasekvoją, ir akmeninį ąžuolą, ir kaučiukmedį, ir japonišką razinų medį, ir šilkmedį, ir daugybę kitų. Dalį jų rūpestingi sodininkai išaugina ir Lietuvoje, tačiau augantys čia dažnai pribloškia savo apimtimis.
Anglišką sodo įkūrėjos kilmę primena taisyklingais kūgiais iškarpyti krūmai ir grakščiai išdėstyti įvairūs sodai. „Angliškuoju kiemu“ vadinamame sode žydi vandens lelijos, nuo šalto jūros vėjo apsaugotos storo mūro siena. „Mėlynosios bangos“ sode auga magnolija ir kaulenis.
„Marijos dangun žengimo“ koplyčia stovi baltai žydinčių gėlių sode, šalia jos esančiame „Getsemanės sode“ auga jojoba, rojaus medis, figos, granatai ir daugybė olandiškų tulpių. Šiaurinėje dalyje esanti maža koplytėlė egzistavo dar prieš įkuriant sodą – manoma, kad čia trykštantis šaltinis turi stebuklingų gydomųjų galių. Magija tikėti nebūtina, bet šaltas vanduo karštą vasaros dieną atgaivina išties stebuklingai.
Čia trykštantys kiti du šaltiniai buvo sumaniai panaudoti 25 m aukščio kriokliui suformuoti, negilūs vandens latakai driekiasi per kone visą sodą. Tiesa, vanduo juose ne itin įkvepiančios rusvos spalvos ir maudynėmis nevilioja. Bet juk tam yra čia pat ošianti jūra!
Galima tik numanyti, kokia rami ir laiminga vaikštinėdama pajūriu ir besidžiaugdama vešinčia augalija čia jautėsi karalienė Marija. Jos džiaugsmo akimirkas liudija tik nespalvotos fotografijos gėlių apsuptyje. Vaikštinėdami parko takeliais ir jūs galite pasijusti lyg karališkosios šeimos atstovas, tik nuotraukų iš kelionės turėsite daug ir spalvotų.
Ką reikėtų žinoti prieš apsilankant
Šios dailios teritorijos nepasidalina dvi bulgariškos institucijos, o nepatogumų dėl to dažniausiai patiria keliautojai. Karalienės Marijos dvaras arba bulgariškai „Dvoreca“ yra atskira kultūros įstaiga, įkurta Bulgarijos kultūros ministerijos. Ji rūpinasi komplekso pastatais, jų priežiūra ir kultūrinių veiklų organizavimu (būtent čia reikia kreiptis, jei norėtumėte dvare apsistoti ar susituokti).
Botanikos sodas ir visa jo augalija priklauso Sofijos Šv. Klimento Ochridskio universitetui. Jo mokslininkai ir studentai rūpinasi augalų priežiūra ir saugojimu.
Nors institucijos įsikūrusios beveik toje pat vietoje, atvykusiems siūloma įsigyti du atskirus bilietus. Vienas – tik dvarui, kitas – tik sodui. Prieš stodami į eilę įsitikinkite, kad kasoje galėsite įsigyti tą bilietą, kurio norite.
„Dvoreca“ kompleksas vasaros sezono metu atviras kasdien nuo 8 iki 20 val. Bilieto kaina suaugusiems – 5 levai, vaikams – 1 levas, žmonėms su negalia bilieto nereikia.
Botanikos sodo darbo laikas vasaros sezono metu tas pats. Bilieto kaina suaugusiems – 7 levai, moksleiviams, studentams ir senjorams – 2 levai (1 levas yra apytiksliai 0,5 euro).
