 |
| J. Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Pervalka |
Šių dienų Pervalkoje geriausia lankytis tiems, kas trokšta pabūti gamtoje, toliau nuo miesto pramogų, žmonių ir parduotuvių. Čia nerasite šurmulio ar gausybės žmonių. Čia atvažiuojama ilsėtis šeimomis ar ieškant ramybės ir romantikos. Pervalkoje galima išsinuomoti kambarius, apartamentus ar nedidelius namelius. Kainos juose priklauso nuo komforto lygio – nuo 15 litų vienam žmogui palėpėje iki 300 litų už namelį.
Pramogos Pervalkoje
Pirmiausiai, šis pamario krašto žvejų kaimelis skirtas ramiam poilsiui ir buvimui gamtoje. Čia galima vaikštinėti, ilsėtis Baltijos jūros paplūdimyje, ramiai sėdėti po pušimi ir skaityti knygas.
 |
| J. Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Pervalka |
Populiaru Pervalkoje važinėti dviračiu. Galima atsivežti savo arba išsinuomoti vietoje. Juo galima greitai numinti iki jūros ar pasidaryti iškyla iki Nidos gryname ore (12 km).
Be to, Neringos pramogų organizatoriai „Irklakojis“ siūlo atostogautojams ir kitų, kiek netradicinių, pramogų. Pavyzdžiui, Interaktyvų žaidimą „GPS iššūkis: infoeros legenda“. Tiesa, jam reikia bent 10 dalyvių. Tačiau pramoga tikrai verta dėmesio, mat padeda gerai pažįstamą Neringą pamatyti kitomis akimis.
Žaidimo esmė: komanda gauna GPS imtuvą, su žemėlapyje sužymėtais taškais. Vėliau keliauja į juos, surasdami naujas užduotis, nuorodas ar prizus. Bendraudami SMS žinutėmis su senuoju kuršiu pramogautojai gauna naudingų patarimų. Pirmieji, įminę dingusio lobio paslaptį yra apdovanojami organizatorių prizu. Kaip tikina šio žaidimo sumanytojai, tai įdomus būdas kūrybiškai ir aktyviai praleisti laiką Preiloje, aplankant gražiausias ir mažai žinomas jos vietoves. Tokios pramogos kaina 10 -15 dalyvių – 510 Lt. Trunka šis žaidimas apie 3,5-4 val. Daugiau informacijos galite rasti čia.
 |
| Facebook.com/Irklakojis nuotr./Mažas kaimelis vidury miškų nebūtinai yra nuobodus, jame galima atrsti daug įvairių netradicinių pramogų |
Transportas
Atvažiuoti į Pervalką galima savo automobiliu ar autobusu. Gyvenvietė nuo pagrindinio Smiltynės – Nidos kelio yra nutolusi per 2 km į marių pusę. Važiuojant savo automobiliu reikia persikelti keltu Klaipėdoje (kaina lengvajam automobiliui – 40 litų), vėliau prie vadinamojo „posto“ kelyje dar teks susimokėti 20 litų dydžio ekologinį mokestį.
Važiuojantiems viešuoju transportu reikėtų įsidėmėti, jog ne visi iš Smiltynės į Nidą važiuojantys autobusai užsuka į Pervalką. Remiantis naujuoju vasaros tvarkaraščiu, į šią gyvenvietę užsuka iš Smiltynės 8.15 val., 12.15 val., 17.15 val., 18.15 val. ir 21.15 val.
Žvejų kaimelio legenda
Pervalka yra per 5 km į šiaurę nuo Preilos ir 15 km į pietus nuo Juodkrantės, prie Kuršių marių Pervalkos įlankoje. Šiaurinis įlankos kyšulys yra Arklių ragas, pietinis – Pervalkos ragas. Išlikę XIX–XX a. sandūros pastatų, yra valčių prieplauka, pažintinis takas į mirusias kopas, nutiestas dviračių takas į Nidą (12 km). Netoli į šiaurę nuo Pervalkos driekiasi Pilkosios (Mirusios) kopos. Ties Arklių ragu pastatytas Pervalkos švyturys.
 |
| Facebook.com/Irklakojis nuotr./Mažas kaimelis vidury miškų nebūtinai yra nuobodus, jame galima atrsti daug įvairių netradicinių pramogų |
Iki XIX a. pradžios Pervalkos rago pietiniame krante, prie Karvaičių įlankos buvo Karvaičiai – kaimas, vėliau užpustytas smėlio. 1836–1843 m. Pervalkos gyvenvietę įkūrė užpustyto Naujųjų Naglių kaimo gyventojai. XIX a. viduryje čia buvo 5 sodybos ir 45 gyventojai, kurie daugiausia vertėsi žvejyba. 1880–1881 m. ir naujoje vietoje pradėjus pulti smėliui, jie persikėlė apie 1,5 km šiauriau. 1900 m. Pervalkoje įsteigta mokykla ir pastatytas Pervalkos švyturys. Šiuo metu Pervalkoje nuolat gyvena apie 50 žmonių.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Mažas kaimelis vidury miškų nebūtinai yra nuobodus, jame galima atrsti daug įvairių netradicinių pramogų |
Spėjama, kad gyvenvietė taip pavadinta dėl to, kad naujiesiems gyventojams ją įkuriant reikėjo pervilkti namus iš Naglių kaimo. Kita kilmės versija – nuo žodžio „pervalkas“, reiškiančio sausumą tarp dviejų vandenų, per kurią velkami laivai. Būtent taip, keičiantis metų laikams, Kuršių nerijos žvejai vilkdavo savo laivus nuo jūros prie marių ir atvirkščiai.
