Būtent juos įamžinti nusprendė pasaulinį pripažinimą pelniusi keliautoja, žurnalistė ir fotografė Berta Tilmantaitė. Naujausias jos projektas taip ir vadinasi „Pirmoji nuotrauka“.
„Seserys Patricia (26 m.) ir Francia (16 m.) bei jos dukra Paola (6 mėn.) sėdi priešais savo namą Kolumbijoje, Cabo de la Vela. Moterys užsidirba gamindamos ir pardavinėdamos tradicinius Whyuu (didžiausios etninės grupės Kolumbijoje ir Venesueloje) rankdarbius“, – taip apie vienoje iš projekto nuotraukų įamžintas moteris rašo B.Tilmantaitė. Nė viena iš jos herojų iki šiol niekada gyvenime nesifotografavo. Tad akimirka, kai lietuvė jas fotografavo buvo ypatinga. Dar daugiau emocijų sukėlė momentas, kai kolumbietės išvydo atspausdintą nuotrauką, iš kurios žvelgė jos pačios. (Šią nuotrauką matote straipsnio viršuje).
„Keliaujant ir dirbant Azijoje, žmonės dažnai prašydavo nufotografuoti. Vieniems užtekdavo pačio fakto, kiti norėdavo save pamatyti fotoaparato ekrane, kai kurie prašydavo pačios fotografijos, nes nė vienos neturi, bet nebūdavo kaip jų padovanoti. Todėl dabar Pietų Amerikoje su savimi vežiojamės mažą fotografijų spausdintuvą. Nufotografavę žmones, kurie neturi nė vienos savo nuotraukos (nebent pase ar ID kortelėje), atspausdiname ir padovanojame“, – pasakojo kartu su fotografu Lucas Cwierz projektą „Pirmoji nuotrauka“ pradėjusi lietuvė.
Pamatę savo fotografijas jie dažniausiai sako: „Kaip gražu!“. Man tą girdėti gana keista, nes turbūt pernelyg daug karrtų esu girdėjusi: „Oi, kaip baisiai atrodau, pafotošopink čia“.
Paprastai dirbdama ji ieško natūralumo, tikro veiksmo, vengia pozavimo ir praleidžia daugiau laiko su žmonėmis, kad šie priprastų prie kameros, nesivaržytų ir į ją nereaguotų.
„Čia – priešingai: leidžiame žmonėms pasiruošti, persirengti ar susišukuoti, jeigu nori. Paklausiame, kur ir kaip norėtų nusifotografuoti – taigi, jie patys tampa kūrybinio proceso dalimi. Kol nepamato jau atspausdintos fotografijos, dažniausiai nesupranta, kokią ir kaip mes ją padovanosime. Fotografuojant stovi arba sėdi tiek kiek reikia, be jokių dirbtinių veido išraiškų ar nepatogių pozų, nes tiesiog nežino, kaip pozuoti ir kas vyksta“, – pasakojo fotografė.
Kokios būna reakcijos pamačius nuotraukas?
„Pamatę savo fotografijas jie dažniausiai sako: „Kaip gražu!“. Man tą girdėti gana keista, nes turbūt pernelyg daug kartų esu girdėjusi: „Oi, kaip baisiai atrodau, pafotošopink čia“ arba „ištrink, man nepatinka, kaip išėjau“.
Sekti projekto „Pirmoji nuotrauka“ eigą galima čia. Taip pat naujausia informacija apie tai skelbiama ir multimedijos projektų platformos „Nanook“ feisbuko puslapyje.