Pietų Korėja žavi savo žmonių laisvumu, optimistiniu požiūriu, plačiomis šypsenomis, jau nekalbant apie nuostabius klevų raudoniu nusidažančius kalnus ir pilnavidurių sakurų žiedais pasipuošiančiais sodais pavasarį.
Kelionės metu užsukama į vieną didžiausių Pietryčių Azijoje uostą – Busaną, kurio pakrantės, talžomos Ramiojo vandenyno bangų, atima žadą ir daug ko mačiusiems skeptikams: šiuolaikiniai dangoraižių bokštai susilieja į vieną visumą su pušų ošimu, tiltu, neriančiu tolyn į vandenyną, ir nenusakomu harmonijos pojūčiu, nuslystančiu vandens paviršiumi ir jaukiai įsitaisančiu mėgavimosi aplinka jausmu širdy.
Pietų Korėja neatsiejama nuo nacionalinių parkų grožio – kelionės maršrutas suteikia išskirtinę progą pabuvoti Seoraksano gamtinėje vietovėje, kurios šiaurėje įvyko 2018 m. žiemos olimpiada.
Be išskirtinio grožio gamtos, keliautojai pasineria į neįprasto vakariečiams budistų vienuolių gyvenimo būdo rutiną, laikantis visų nustatytų dogmų, gyvenant pagal jų regulą, keliantis pusę keturių ryto ir keliaujant į ankstyvąjį giedojimą bei meditaciją.
Pojūčius dar labiau sustiprina išskirtinio vienuoliško vegetariško maisto ragavimas, dalyvavimas vakarinių maldų ceremonijoje, specialių vienuolyno svečių drabužių dėvėjimas; išties unikali galimybė pabendrauti su vienuolyną reprezentuojančiu vienuoliu, įsijausti į itin savitą kasdienio savęs tobulinimo ir nereikalingų poreikių atsisakymo būtinybės kelią.
Vėliau, tarsi atkartojant senųjų samurajų užkariavimo kelią, plaukiama keltu iš Pietų Korėjos į Japoniją. Nihon (taip japonai vadina savąją šalį) užburia begaline ramybe ir išskirtine tvarka. Tai šalis, į kurią norisi sugrįžti. Lietuviai Japonijoje randa egzistencinės filosofijos apraiškas, dar nuo senųjų samurajų laikų apsireiškiančios mėnesienos, ką tik iškritusio sniego, laivų stebėjime. Nepakartojamas praeinančio laiko fiksavimas, žmogaus, kaip labai trumpai šviečiančios ir greitai užgęstančios žvaigždės, trapumas, religija, kuri itin suartina su gamta ir primena, kokie priklausomi esame nuo jos šėlsmo.
Ši šalis išmoko tolerancijos, liberalumo, gebėjimo susitelkti ties akimirka, kuri išgyvenama čia ir dabar – nes jos nepakartosi, ji vienintelė tokia. Nepastebimai pradeda keistis požiūris į kasdienius dalykus, atsiranda mėgavimasis tyla ir ramybe.
Paradoksalu, kad šalis, šviesos greičiu po karo šokusi atstatyti savo ekonomikos, sugebėjo išlaikyti neskubėjimo, panirimo į save, savas mintis praktiką. Nuostabu, kai daugiausiai pasaulyje dirbanti tauta kviečia visada išlikti budriems ir neprarasti nė vienos gyvenimiškos akimirkos, sąmoningai fiksuoti viską, kas vyksta mumyse ir aplink mus, nes tik tada galima mėgautis akimirkomis ir jas išgyventi iki maksimalaus gylio.
Kelionių organizatoriaus „Grūda“ organizuojamame maršrute randama laiko pasivaikštinėjimui japoniškame sode ir pasimėgavimui karštosiomis onsen pirtimis bei terminių vandenų baseinais po atviru dangumi. Kita unikali patirtis – gausios, savitos japoniškos vakarienės valgymas ryokanuose: viešbučiuose, kur, pagal seną japonų tradiciją, sėdima ant tatamiais dengtų grindų, nakčiai minkštai įsitaisant ant specialiai tiesiamo čiužinio bei čia pat mėgaujantis japoniška žaliąja arbata prie mažučio žemo stalelio – interjeras primena istorinius japonų namus.
Karštosios versmės – dar vienas labai geras ir naudingas rytietiškas pojūtis. Kad nebūtų per daug karščio, visada atvėsina Fudžijamos kalno papėdės gaivuma, o poilsį paįvairina apylinkėse lankomi objektai: plaukimas Ašiko ežeru, Hakonės miestas, Ovakudanio velniais ir virstančiais dūmais garsėjantis slėnis, kuris garsėja tuo, jog suvalgius čia pat karštame trykštančiame vandenyje virtų juodųjų kiaušinių galima gyvenimą prasiilginti 7-eriais ar net 14 metų – svarbu suvalgyti atitinkamą šio unikalaus gurmaniško šedevro kiekį!
Kelionės metu lankomas Hirošimos miestas, išgyvenęs vieną baisiausių tragedijų XX amžiuje. Vaikštinėjame miesto centru, apžiūrime epicentrą, kur kadaise įvyko pirmasis atominės bombos virš gyvenamosios vietovės sprogdinimas, nusinešęs šimtus tūkstančių. Sukrečianti patirtis, deklaruojanti žmogaus gyvybės trapumą ir gamtos pavyzdžiais bei žaliu, jaunatvišku miestu įrodomą tiek aplinkos, tiek tautos sugebėjimą prisikelti – tarsi feniksui iš pelenų; nenumaldomas noras gyventi.
Visai netoli Hirošimos yra japonų šventa laikoma Mijadžima sala, kurioje išsidėsčiusi beveik tūkstantmetį skaičiuojanti viena didingiausių Japonijos šventyklų – Icukušima: tai nedidelis rojaus plotelis žemėje. Nuostabus kalnų parkas, visur vaikštinėjantys Budos pasiuntiniai elniukai bei čia pat jūros potvynių ir atoslūgių plaunami Tori šintoistiniai vartai – keliautojams atsigauna širdis. Ir visai nesvarbu, kad aplink zuja gausybė žmonių ir vis ką nors užkrimsti norinčių elniukų – visi paskęsta malonioje sandraugos minioje ir vaikštinėja apsupti viduramžių laikus menančių šventyklų, pušų, šventais laikomų medžių...
Kijoto ir Naros miestai yra senosios, ikisamurajiškosios Japonijos imperatoriaus valdymo vieta. Giono kvartalas, žavintis pasilinksminimų rajono žibintais ir galimybe pamatyti geišą ar moiko, sumo imtynininkų maitinimosi vietos ir senoviškieji XVIII-XIX a. mediniai originalūs senamiesčio nameliai, Kijomizudera šventykla, pastatyta ant kelių dešimčių metrų aukščio polių, ir visur tvyrantis žaliosios arbatos matčos kvapas, spalvingos kimono medžiagos, šmėžuojančios praeivių minioje – visa tai senoji, imperatoriškoji Japonija.
Tokijas šioje kelionėje atstovauja gurmaniškąją kelionės dalį – tai japoniškosios XX a. civilizacijos apraiška: tūkstančių dangoraižių miestas, kelių lygmenų viadukai, praskriejantys šalia čia pat išstatytų gyvenamųjų kvartalų, Tokijo įlanka, užburianti savuoju Vaivorykštės tiltu, netikros žemės – Odaiba kvartalas, pradėtas kurti dar XIX a., Šindžiuku kvartalas su gausybe tarnautojų, Roppongi, Haradžiuku kvartalai su gausybe įvairaus stiliaus jaunimo, japoniškosios ekstravagantiškos mados demonstravimai, prabangių parduotuvių Gindza kvartalas, Asakusa senamiestis, Omotesando alėjos šurmulys, primenantis Eliziejaus laukus... Tokijas nepalieka abejingų.
Tikriesiems Rytų gurmanams atsiveria papildoma galimybė nukeliauti į Niko – senąją samurajų vado Tokugava amžinojo poilsio vietą: tai įspūdinga senų storų kedrų ir itin prabangių japoniškųjų pastatų harmonija. Šimtamečiai miškai ir čia pat įsikūrusios kalnų dvasios, kurios vis dar garbinamos netoliese esančiose šventyklėlėse, upokšniai, kriokliai, kalnų vaizdai – ir visa tai užburianti Japonijos gamta.
Ieškantiems aštresnių pojūčių, kelionių organizatorius „Grūda“ siūlo išskirtinę 15 dienų kelionę į Šiaurės bei Pietų Korėją, aplankant įstabiąją Džedžiu salą. Tai unikali patirtis, skatinanti perprasti ir prisitaikyti prie režimo bei Šiaurės Korėjos specifikos, apžiūrėti įspūdingas Pietų Korėjos arbatos plantacijas, pasimėgauti Džedžiu sala, kuri nuo seno garsėja fantastiškomis vulkaninės kilmės pakrantėmis ir beprotiško grožio gamta.
Ne veltui šioje saloje filmuojama tiek daug kino juostų ir atvažiuoja medaus mėnesio praleisti poros iš viso pasaulio. Ką bekalbėti apie vietinių gyventojų įprotį valgyti arklieną ir gaminti įspūdingus arklių aliejaus kremus. Egzotiką tik paįvairina saloje plytinčios nemenkos mandarinų plantacijos, kur kiekvienas atvykėlis gali pats prisiskinti savo krepšelį vaisių.
Keliautojams, norintiems detaliau patyrinėti Azijos šalis, kelionių organizatorius „Grūda“ siūlo 12 dienų kelionę į Japoniją. Šioje programoje yra išskirtinė galimybė nukeliauti į Japonijos salas, susipažinti su šiuolaikiniu japoniškuoju menu, aplankyti išskirtinį muziejų po žeme, taip pat šiuolaikinėmis instaliacijomis garsėjantį kaimelį-muziejų po atviru dangumi Naošima saloje.
Kitaip tariant, Pietryčių Azija yra atvira visiems, kurie ieško gelmės, įvairovės, naujų skonių, gamtos grožio, unikalių vaizdų ir patirčių. Tai kraštai, kurie užburia savo išlaikytomis tradicijomis, paprastų dalykų sakralumu, tikrų vertybių išlaikymu ir jų deklaravimu kasdieniame gyvenime.
Artimiausios kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ kelionės į P. Korėją ir Japoniją vyks 2019 metų balandžio ir spalio mėnesiais. Visas keliones į Aziją galite rasti ČIA.
