Ar pavyks keliauti toliau nei Baltijos šalys?
– Situacija dėl koronaviruso nors ir gerėja, bet tikrai iškėlė daugybę iššūkių ir pridarė nemažai nuostolių. Kaip atrodo Europos turizmo sektorius šiuo metu?
– Europos turizmo sektorius atrodo fragmentiškai. Kaip Lietuva, Latvija, Estija turi sukūrusi Baltijos „kelionių burbulą“ (kol kas tai labiau rinkodarinė nei realiai veikianti priemonė), taip ir kitos šalys stengiasi. Tarkim, Slovėnija atvėrė sienas kroatams, Graikija pasiskelbė, kad nuo liepos įleidžia visus turistus iš tų šalių, kur epidemiologinė situacija yra gera. Tą patį daro ir Sakartvelas. Skandinavai sako, kad keliaus tik po Skandinaviją šią vasarą. Tų susitarimų yra visokių. Sekam naujienas, matom pozityvių gairių.
Grįžtant prie „burbulo“ – yra nuostabu, kad atsivėrėm Latvijai ir Estijai, nes tai yra mūsų sesės, tačiau dar yra klausimų, kuriuos būtina išspręsti.
– Kokie jie?
– Vienas dalykas yra atidaryti sienas, kitas – atidaryti visus turistinius objektus, pradedant viešbučiais ir baigiant restoranais, kad lietuviai, latviai ir estai galėtų kokybiškai poilsiauti. Nes kol kas atsidarymas yra labai dalinis. Matome ir Lietuvoje – atsidarę mažieji viešbutukai, kurie priima turistus, bet negali pasiūlyti viso pramogų spektro. Taigi būtina atidaryti visus spa, didžiausius objektus, taip pat baseinus. Lietuviai mėgsta malonumą maudyti vandenyje.
Turime sutikti su tuo, kad keliausime į Latviją tuomet, kai vertės pasiūlymas ten bus geresnis nei Lietuvoje. Ir nepamirškim, kad dalis lietuvių labai galvoja apie saulę ir šiltą jūrą.
– Ar galima greitai tikėtis kelionių ir viešbučių atsigavimo? Ar net ir atvėrus sienas reikės daug laiko viskam sugrįžti į vėžes?
– Visiškai turizmas atsigaus tik 2022 m. antrą ketvirtį. Ir tai priklauso nuo labai daug faktorių – ar nebus antros bangos, ar atsigaus aviakompanijos, ar nebus subankrutavusių verslų.
Bet kalbant apie lietuvių keliones į užsienį – norėčiau pasinaudoti proga ir paraginti: gana bijoti. Reikia jau žiūrėti, kaip saugiai galima leisti lietuviams keliauti ir kaip saugiai kelionių organizatoriai bei kiti verslai galės generuoti pajamas ir išsaugoti darbo vietas. Mes neužkirsime žmonių noro keliauti. Jei ne per lietuvių kelionių organizatorius, tai jie keliaus per lenkų ir latvių. O Lietuvoje sumažės darbo vietų.
– Kokias taisykles privalės įsivesti sienas atveriančios šalys? Ar šalys savarankiškai spręs, kokių apsaugos priemonių imtis?
– Europos Komisija svarsto, kaip saugiai atidaryti tam tikrą šalį ar destinaciją – kurortą, viešbutį, skrydžius. Yra priimta aibė reguliacijų. Pradėkim nuo oro uostų: reikės laikytis atstumų, reikės dėvėti kaukes ir pirštines jau įėjus į oro uostą, keisis ir paslaugų spektras lėktuvuose – nebegalėsite gauti to maitinimo, kuris anksčiau buvo, lėkštutėse. Bus viskas supakuota, kad būtų išvengta bet kokio nereikalingo prisilietimo ir infekcijos židinio.
Analogiškai ir kurortuose bus taikomi reikalavimai. Tiek masinių renginių mažinama, tiek viešbučiuose bufeto stiliaus maitinimas keičiamas, ribojama, kiek vienu metu žmonių gali eiti į baseiną, sprendžiama, kaip paplūdimyje išlaikyti tinkamus atstumus.
Visos šalys ieško, kaip sugrįžti į normalias vėžes, ir nuo mūsų Vyriausybės priklauso, kada lietuviai tuo džiaugsmu galės naudotis – kaip greitai bus atidaromas oro susisiekimas su Graikija, su Sakartvelu. (Pastaba: jau po pokalbio paskelbta, kad bus leidžiama daugiau skrydžių iš Europos šalių, kuriose nėra didelio sergamumo koronavirusu).
Aš tikrai visus keliautojus kviečiu neprarasti ūpo ir planuoti keliones, kreiptis į kelionių organizatorius ir stebėti situaciją. Galimybių tikrai bus, bet kol tos galimybės atsivers lietuviams (tikriausiai nuo liepos-rugpjūčio mėn.), nepamirškim, kad ir Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse yra puikių objektų, kur galima pailsėti savaitgalį ar trumpoms atostogoms.
– Iš to, ką jūs kalbat, galima suprasti, kad jau po truputį galima dėliotis tolimesnius vasaros planus ir numatyti kelionę kur nors toliau, ne tik Baltijos šalyse?
– Aš tikrai kviečiu nustoti bijoti ir pradėti planuoti. Jeigu ne iš Lietuvos, tai iš kaimyninių šalių bus galimybių išvykti. Puikiai suprantam, kad turizmas tuo saugiu laiku, prieš metus, kasdien generuodavo po milijoną eurų į šalies biudžetą. Atvykstamasis turizmas per metus sudarė milijardą eurų. Mes kalbam apie tikrai didelį skaičių tiek pajamų, tiek žmonių, dirbančių turizmo sektoriuje.
Aš tikrai kviečiu nustoti bijoti ir pradėti planuoti. Jeigu ne iš Lietuvos, tai iš kaimyninių šalių bus galimybių išvykti.
Kreipiuosi į Vyriausybę – taip, reikia drąsių sprendimų šiuo metu. Reikia paramos, subsidijų turizmo verslui. Bet ne tik Vyriausybė ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija gali padėti – gali padėti ir patys keliautojai, neprarasdami ūpo. Kuo mes daugiau vietų išsaugosime turizmo versle, tuo turtingesnes keliones turėsime ateityje.
Kelionių pigimo nereikia tikėtis
– Kokios tendencijos numatomos — kur ir kada žmonės ryšis keliauti bei kokios galėtų būti kelionių kainos? Vieni žada kainų karą, kiti tikina, kad tokių pigių kelionių kaip pastaraisiais metais jau kurį laiką nebus.
– Stebiu situaciją, kas darosi toje pačioje Kinijoje, vidiniame turizme. Stebiu, kas darosi Europos Sąjungoje. Norėčiau pasakyti, kad bus labai labai geros kainos, bet, deja, kaip profesionalas turiu įvardyti realybę. Pasiruošimas saugiai priimti turistus ir keliautojus iš tikrųjų kainuoja papildomai tiek aviakompanijoms, tiek kurortams, tiek viešbučiams. Atsidarinės tik aukštesnės kategorijos viešbučiai, kurie gali užtikrinti visišką keliautojų saugumą. Tiems pigiems viešbutėliams, tikėtina, šiais metais nepavyks sėkmingai dirbti. Tad keliauti galės tie, kurie sau galės leisti tikrai kokybiškas atostogas.
Norėčiau pasakyti, kad bus labai labai geros kainos, bet, deja, kaip profesionalas turiu įvardyti realybę.
– Tai reikia nusiteikti, kad kainos bus truputį aukštesnės, negu esame įpratę?
– Tie, kas pernai keliavo pigiau, tai šiemet turės sumokėti brangiau. Bet kas keliavo kokybiškai, tiek pat mokės ir šiemet.
– Ar galima tikėtis, kad šalys pradės kovą dėl atvykstamojo turizmo?
– Tikrai taip. Turizmas yra greito vartojimo prekė, ir kiekviena šalis supranta, kad jeigu šiandien šalies negirdi potencialus keliautojas, tai jis jos greičiausiai ir nepasirinks. Girdėjome Sicilijos pavyzdį, kai meras sakė, kad apmokės trečdalį skrydžio ir dalį nakvynių viešbutyje. Įvairių dalykų pasigirsta, bet viskas tik dabar prasideda. Natūralu, kad prisikviesti į Lietuvą irgi subsidijų reikia.
– Gal tuomet kol kas kelionės po Lietuvą ir Baltijos šalis būtų saugesnis atostogų variantas?
– Aš nepastatyčiau vieno prieš kitą. Kviečiu naudotis tuo moto ir ką karantinas šiuo metu parodė – keliauk taip toli, kaip gali, keliauk taip dažnai, kaip gali, ir tiek ilgai, kiek gali. Natūralu, kad po Lietuvą mes nevažinėsim mėnesį ar tris savaites. Tikrai savaitgaliams yra puikių destinacijų – Anykščiai, Palanga, Rusnė, visi kurortai, nacionaliniai parkai. Bet tam užtenka savaitgalių. Jeigu norime visas Baltijos šalis aplankyti, dviejų savaičių programa yra paruošta – imkit ir naudokitės, tikrai važiuokit pažinti.
Tačiau lietuviai yra labai keliaujanti tauta, ir tikrai vien Baltijos šalių rėmų jiems neužteks. Natūralu, kad lietuvaičiai tikrai keliaus.
Tikiu, kad nuo birželio vidurio mes turėsime tarptautinius skrydžius Vilnius–Varšuva, siena bus atidaryta, nes Lenkijos avialinijos birželio 1 d. pradeda vidinius skrydžius. Tai po kelių savaičių, tikėtina, prasidės ir tarptautiniai. Aviakompanija „Finnair“ grįžta į Lietuvą liepos 1 d., „Lufthansa“ ir „airBaltic“ jau dabar skraido. Tų galimybių keliauti tikrai bus, bet nuo visų mūsų sąmoningumo priklauso, kaip mes gerai atostogausime. Jeigu pasiduosime pesimizmui, kad nėra kur išvykti ir reikia tik sode žolytes ravėti, tai natūralu, kad tokias atostogas ir turėsime.
Jeigu pasiduosime pesimizmui, kad nėra kur išvykti ir reikia tik sode žolytes ravėti, tai natūralu, kad tokias atostogas ir turėsime.
– Kaip vertinate Lietuvos, Latvijos ir Estijos sprendimą sukurti „kelionių burbulą“?
– Aš tikrai labai džiaugiuosi ir tikriausiai pirmą kartą taip nuoširdžiai sveikinu Vyriausybę dėl tokio susitarimo. Tai tikrai yra „vau“. Bet pasakius „vau“ dar turiu pasakyti, kad krūva darbų dar mūsų laukia. Ne visi viešbučiai atsidarę, ne visi turistiniai objektai, ne visur ženklinimai padaryti, trūksta instrukcijų, kaip turėtų saugiai veikti spa centrai. Bet labiausiai trūksta – kad kiekvienas žmogus atvykęs galėtų pasidaryti testą, kad jis šiuo metu neserga. Aš sutinku, kad mes negalim garantuoti, kad jeigu tu šiuo metu nesergi, tai po dviejų savaičių nesirgsi. Bet bent jau šiuo metu aš galiu atsakingai pareikšti – taip, tai yra reikalinga.
Saviizoliacija grįžus iš Baltijos šalių nebėra būtina, ir tas ratas, geografija plėsis, kur ji nereikalinga, tačiau kiekvienas žmogus, pasijutęs blogai, turėtų turėti galimybę pasitikrinti.
Ir pagalvokim – dideliuose viešbučiuose dirba didelis kiekis žmonių, susitinkama su daug žmonių. Tai kaip viešbučių vadovams užtikrinti, kad jų darbuotojai neužsikrėtė? Testų prieinamumas turi būti visur, kur įmanoma, ir kiekvienas pilietis turi turėti teisę pasitikrinti, jeigu mes tikrai siekiam užkirsti kelią ligos plitimui.
Pasigirsta įvairių svarstymų, kad galbūt bus imuniteto pasai. EK dar nieko apie tai nepasisakė ir visgi ragina šalis įsivesti greitos patikros galimybes ir neapsiriboti saviizoliacija ir karantinu, nes tai nėra sprendimas. Draudimų jau tikrai girdėjom daug, dabar reikia galimybių, kaip normaliai gyventi esant šiai situacijai.
– Ar jūsų minėtas objektų atidarymo klausimas yra tik Lietuvos, ar ir Latvijos bei Estijos problema?
– Latvija ir Estija irgi turi panašių klausimų. Bet pas mus dar yra karantinas, estai jau pradėję normaliai dirbti. Skirtumų tikrai daug yra, ir Lietuva, siekdama nepalošti konkurencinėje kovoje su kaimyninėmis šalimis, norėdama pritraukti kaip įmanoma daugiau turistų iš Latvijos ir Estijos, turėtų parodyti gerąją pavyzdį – kad kuo daugiau užsieniečių čia atvažiuotų išleisti pinigų.
– Užsienio žiniasklaida tai vadina sektinu koronaviruso suvaldymo pavyzdžiu ir vertina kaip įdomų sprendimą ekonomikos atsigavimui. O kuriai iš šalių šis žingsnis palankiausias? Gal turizmas greičiau atsigaus mūsų kaimynėse, o Lietuvai dėl to teks pakovoti?
– Lietuva turi šansą. Bet tiek, kiek dabar yra padariusi sprendimų, tai tikrai dar ne – tikrai praloš konkurencinėje kovoje. Latvija yra per vidurį – pradėkim nuo to, ji yra arčiau estams nei Lietuva. Latvija turi nuostabią Jūrmalą, garsią jau daug metų, reklamos jai tikrai nereikia. Ir paplūdimys Latvijos yra žymiai geriau išvystytas, su žymiai daugiau paslaugų. Taip, mes turim mažesnių ir žymiai geresnių kurortų, bet žinomumo apie šituos kurortus tikrai trūksta.
Tiek, kiek dabar yra Lietuva padariusi sprendimų, ji tikrai praloš konkurencinėje kovoje.
Tam, kad būtų keliaujama pas mus, turim padaryti daug namų darbų. „Keliauk Lietuvoje“ turi daryti tinkamą reklamą (ne tik bendrai populiarinti Lietuvą, bet ir siūlyti produktą kartu su kelionių organizatoriais, kaip būtų galima lengvai jį įsigyti). „Go Vilnius“ ir „Kaunas In“ šiandien sprendžia didelę problemą – kaip pakviesti žmones. Aš iš tiesų kviečiu tuos, kurie ne vilniečiai – Vilnius yra nuostabi vieta praleisti 5 dienų atostogas. Pramogų Vilniuje visuomet bus daugiau nei kažkur regione.
Patarimai keliaujantiems Latvijoje ir Estijoje
– Kaip ir sakėte, lietuviai yra itin keliaujanti tauta, tad atsivėrus sienoms tikrai pasinaudos galimybe ištrūkti. Ką siūlytumėte pamatyti Latvijoje?
– Latvija turi nuostabią Rygą – tikrai nuostabią, su daug galimybių. Savaitgalio kelionė į Rygą ar Taliną tikrai gali būti puiki. Yra antriniai miestai – Daugpilis, Ventspilis, Tartu, Pernu, kur tikrai galima rasti įdomių dalykų.
Spa! Kokie yra spa Latvijoje ir Estijoje! Baltijos šalys konkuruojame su visa likusia Europa su spa.
Gamtinių, pažintinių takų, kelionių vandeniu – tikrai yra didelė pasiūla. Užeikit į kelionių organizatorių svetaines, pasiskambinkit savo kelionių konsultantui. Tai padės jums apsispręsti.
– O kaip su kainomis Latvijoje? Galbūt leisti laiką Latvijoje bus pigiau nei Lietuvoje?
– Nėra pigiau. Tikėtis, kad šiais metais poilsis Baltijos šalyse bus pigesnis, yra naivu. Iš vienos pusės, kol neturėsim galimybių išvykti, tol bus didelė paklausa. Iš kitos – reikia įsidiegti papildomus saugumo reikalavimus (vienkartinės priemonės, termometrai ir t.t.). Jie lemia tai, kad visi turizmo paslaugų tiekėjai patiria papildomų išlaidų. Trečia – buvo tas karantino periodas, kuris nedavė visiškai pajamų. Reikės nuostolį „atsigroti“. Tikėtis, kad pandemijos aplinkybėmis kelionių kainos kris, tikrai nereikėtų. Reikia įsivertinti, ką perki už pinigus – ir pasiūlymų tikrai bus gerų, jeigu tik nepasikartos neprotingi šalių sprendimai.
Tikėtis, kad šiais metais poilsis Baltijos šalyse bus pigesnis, yra naivu.
– Jeigu dabar Jums reikėtų sudaryti atostogų planą, ką pamatyti Latvijoje – ką rinktumėtės?
– Aš leisčiausi į 5–7 dienų kelionę. Važiuočiau pro Daugpilio pusę, aplankyčiau Rothko muziejų, tada į Ventspilį, kur yra labai gražus pajūris, daug įdomių takų. Pro jį grįžčiau į Rygą, porą dienų lankyčiau visas naujausias galerijas, muziejus, ir tuomet porą dienų pasilepinčiau spa.
Latvijoje kurortai, kaip sakiau, yra žinomesni, bet tai nereiškia, kad daug geresni. Bet turi spa ir šalia turi jūrą, daug pramogų... O jeigu esi Jūrmaloje, tai Ryga – tik už 20 minučių, tad čia pranašumas be konkurencijos.
Analogiškai ir Estija. Talinas yra nuostabus miestas su tokiais gurmaniškais restoranais! Ir jūra šalia, ir daug muziejų, ir vaikams veiklų, ir kokybiškų pasivaikščiojimų, dvarų. Šalia yra Tartu, nuostabus mokslo miestas, kuriame tiek inovacijų. Pernu – kurortas, kuriame puiku, jau nekalbant apie salas.
Man pernai teko tris dienas būti Hjumo saloje – niekada negalvojau, kad mane gali taip sužavėti visiškai laukinė sala. Ten yra puikių restoranų, gamtinių takų, dviračių takai net naktį apšviesti – gali minti ir minti. Ir jeigu galvojam, kad estai lėti, tai Hjumo ar Saremos saloje jie dar lėtesni...
– Paprastai Latvija būna ilgojo savaitgalio kryptis. Ar būtų ką nuveikti čia savaitę ar dvi?
– Kartą per 3 ar 5 metus aš tikrai rekomenduoju pažinti kurią Baltijos šalį, joje pakeliauti išsamiau. Bet sutikim – kaskart kartoti tą patį tiek laiko neturim, o norą pažinti, pamatyti, susipažinti su naujais žmonėmis, turim didžiulį.
– Kadangi ir patys latviai, estai daug keliaus po savas šalis, kaip keisis pasiūla? Gal nakvynes šiemet vertėtų užsisakyti anksčiau?
– Tikrai taip. Ypač – populiaresnėse vietose, tokiose kaip kurortai, pajūris, tose vietose, kur yra daug veiklos visai šeimai, vaikams. Šios vietos tikrai bus labai populiarios, todėl rekomenduoju planuotis iš anksto. Galų gale, reikia įvertinti ir nuvykimo galimybes. Viena, jeigu važiuosit savo automobiliu, bet jeigu planuojate skristi, tarkim, į Estiją, keltis keltu į salas, tų galimybių yra ribotas kiekis. Reikėtų planuotis iš anksto ir pirktis.
Gražių vietų, ką pažinti, ką pamatyti – tikrai bus, bet tik jeigu paplanuosim ir nesitenkinsim paskutinės minutės pasiūlymais. Tuomet gali tekti miegoti bet kur.
– Ar galėtumėte išskirtumėte Jums labiausiai įstrigusias nakvynės vietas Latvijoje, Estijoje?
– Pavyzdžiui, Rothko meno galerijoje Daugpilyje jie turi ir nuostabų viešbutuką. Realiai tu miegi galerijoje – fantastiškas dalykas.
Hjumo saloje galima apsistoti prie žuvies restorano esančiuose svečių kambariuose su virtuvėlėmis, kur gali ilsėtis ir aktyviai pažinti salą.
Estijoje taip pat yra nuostabus viešbutis ir Vihulos dvare. Jie turi puikią virtuvę, yra netoli nuo Talino, apsistojate senoviniame dvare.
Tik norint į šias vietas patekti, reikia iš anksto planuoti. Juolab, kad estai labai stipriai dirba, jog Suomija atsivertų. Tuomet Estiją gali užimti suomiai, kurių perkamoji galia yra didesnė.
Gražių vietų tikrai bus, bet tik jeigu paplanuosim ir nesitenkinsim paskutinės minutės pasiūlymais. Tuomet gali tekti miegoti bet kur.
– Lietuvoje yra labai populiaru lankyti dvarus. Ar Latvija gali pasigirti sutvarkytų, turistams paruoštų dvarų gausa?
– Latvija turi daug dvarų, ir netgi sakyčiau, kad taip, kaip jie įveiklinti, mums dar reikia pasimokyti. Kokie festivaliai vyksta, kokios veiklos, kokie restoranai – yra ten galimybių labai labai nemažai.
– Jeigu štai šeima su mažais vaikais buvo suplanavusi tingoką poilsį kur Turkijoje ar Graikijoje, nenori pernelyg intensyviai keliauti. Ar yra tokių vietų Latvijoje ar Estijoje, kur jie galėtų mėgautis kažkuo panašiu į „viskas įskaičiuota“?
– Tikrai taip. Norėčiau išsklaidyti susikūrusį stereotipą, kad tie, kurie važiuoja į Turkiją, važiuoja tik tingių kelionių. Turkija yra nuostabi šalis su gilia istorija. Ji turi nuostabų pajūrį, bet yra ir miestas su gilia istorija Stambulas. Ne visi, kurie važiuoja į Turkiją ar Graikiją, važiuoja tik pagulėjimo atostogų – kai kurie ima automobilį, keliauja pažintiniais takais. O lietuviai visada derina poilsį su pažintimi.
– Nors leidimas keliauti po Baltijos šalis ir yra duotas, o po šių kelionių saviizoliacija nebėra privaloma, bet budrumo prarasti vis tiek nederėtų. Ko turėtume nepamiršti keliaujant?
– Natūralu, kad vengti masinio susibūrimo vietų, ir tiek jūs, tiek jūsų vaikai privalo plauti rankas. Jeigu plausime rankas, išvengsime nuo 50 iki 80 proc. užsikrėtimo atvejų.
– Ir paskutinis klausimas – ar tikrai šios kelionės jau yra reikalingos?
– Tikrai taip. Kelionės šiandien jau nėra prabangos dalykas. Kelionė tapusi pamatine vertybe, ir daugeliui iš mūsų kelionė skamba žymiai patraukliau už naują baldų komplektą. Tai rodo ne tik prieš tai augę kelionių organizatorių pardavimai, tai rodo ir tai, kiek lietuvių radom užstrigusių prasidėjus pandemijai, kiek jų teko sugrąžinti į Lietuvą. Lietuviams kelionė yra didelė vertybė, ir matom, kokia didelė dalis lietuvių nusprendė negrįžti, praleisti pandemiją kitur.
Kuo daugiau mes norėsime keliauti, tuo daugiau ir galimybių bus.
Noriu palinkėti tėvams – nėra geresnės mokyklos nei kelionė. Tai yra kokybiškas laikas, praleistas kartu, taip pat pažinimas – užsimezga ir ryšys, ir vaikui praplečiam pasaulį. Ne be reikalo sakoma, kad keliavimas yra pats didžiausias universitetas.
Lietuviai yra keliaujanti tauta. Aš kviečiu neprarasti optimizmo. Kuo daugiau mes norėsime keliauti, tuo daugiau ir galimybių bus.
