Gąsdino ne karščiai, o kainos
Prekeiviai sutartinai tikina, kad turistai prisitaikė prie sostinę užklupusių karščių, tačiau piniginių plačiai atverti nenorėjo. Anot medžio raižinių pardavėjo, išlaidauti nelinkę užsieniečiai pasitenkina smulkiais pirkiniais.
„Karštis tikrai nebuvo problema, juk kai atvažiuoji į kitą kraštą, negali nuspėti, koks bus oras. Turistai prisikrauna vandens, pasėdi lauko kavinėse, kitaip sakant, dirba trumpais atstumais. Bet išleisti daug jie nenori. Labai retai kada suma viršija 15–20 eurų – tai riba, už kurios beveik niekas nežengia“, – portalui LRT.lt pasakoja medinių drožinių prekybininkas ir tikina, kad brangesnius suvenyrus turistai perka parduotuvėse, o gatvėje nori rasti pigių smulkmenų.
Gintaro dirbinių pardavėja pritaria, kad net ir iš turtingų šalių atvykę turistai išlaidauja nenoriai, renkasi pačius pigiausius suvenyrus.
„Tiesą pasakius, prekyba suprastėjusi labai. Užsieniečiai domisi gintaru, bet perka tai, kas pigiausia, dažniausiai išleidžia 3–5 eurus“, – tikina gintaro dirbinių pardavėja.
Medinių virtuvės įrankių ir suvenyrų pardavėja taip pat pastebėjo, kad turistai perka mažiau, o renkasi dar atsakingiau: „Anksčiau pirkdavo daugiau ir įvairių dalykų, dabar perka po vieną daiktą. Kartais rinkdamiesi medines figūrėles už eurą, daug galvoja, svarsto, apžiūri iš visų pusių ir dar paprašo nuolaidos“, – žmonių išrankumu stebisi prekeivė.
Turistų yra, bet prekybos – ne
Medinių dirbinių pardavėja tvirtina, kad mažėjančios prekybos tendencija nesikeičia jau metus ir tai galėjo lemti ne tik padidėjęs žmonių taupumas, bet ir nepatogi prekybos vieta.
„Prekybos tendencija yra aiški – kiekvienais metais mažėja. Gal žmonės taupo. Kalėdinės prekybos irgi nėra. Gali būti, kad nedėkinga mano vieta – esu už paveikslų prekybininkų, tai nuo gatvės nesimato“, – sako prekybininkė.
Pasak tapytojų, parduodančių savo paveikslus, Lietuvoje turistų gal ir nemažėja, tačiau jų noras pirkti yra kažkur dingęs jau beveik 10 metų.
„Turistų daug, bet prekyba mažėja kiekvienais metais. Seniau nespėdavome tapyti ir kai 2008 m. Lietuvoje buvo krizė, mums buvo gerai. Dabar spaudžia mokesčiai, negalime nuleisti kainų, o dauguma skundžiasi, kad per brangu. Bet paveikslo už tris eurus nenusipirksi. Tiesa, prekyba meno kūriniais labai nenuspėjama. Būna, kad per dieną neparduodame nė vieno paveikslo, bet būna, kad parduodame jų 10“, – portalui LRT.lt sako tapytoja.
Kaip teigia pašnekovė, turistai iš skirtingų šalių renkasi ir skirtingos nuotaikos kūrinius, tačiau tapytoja nesistengia įtikti kiekvieno skoniui: „Jei vietiniai dažniau renkasi peizažus, tai turistai yra urbanistinės tematikos paveikslų mėgėjai. Be to, labai priklauso nuo to, iš kur atvažiuoja. Aš tapau šaltomis spalvomis, todėl piešinius dažniau perka amerikiečiai. Stebėjausi, kai viena kolumbė pirko labai daug mano paveikslų, juk jų kultūra tokia ryški ir šilta. Kartais bandau taikytis prie tų skirtingų tautų tendencijų, bet iš šaknų esu lietuvė ir neišeina man piešti kitaip.“
Pirmą dieną suvenyrais prekiaujanti mergina taip pat spėjo pastebėti, kaip skirtingų šalių turistai domisi skirtingais suvenyrais. „Buvo prancūzai, lenkai, rusai. Prancūzai pirko metalinius varpelius, moterys žiūri gintaro kaklo papuošalus, o rusai dažniau žiūri apyrankes“, – pasakoja pardavėja.
Dainų šventė pritraukė dosnius pasaulio lietuvius
Medinių rūpintojėlių ir gyvūnų rankdarbyste užsiimantis vilnietis portalui LRT.lt teigė, kad prekybai gerai atsiliepė prieš dvi savaites vykusi šimtmečio Dainų šventė, pritraukusi daug pasaulio lietuvių.
„Linksmai gyvenam, su pasauliu bendraujam – per Dainų šventės savaitę Lietuvą aplankė išeivija iš pačių įvairiausių tolimų kraštų – Peru, JAV, Bolivijos. Pasaulio lietuviai pirko labai daug medinukų rūpintojėlių, paukščiukų ir ežiukų. Ieškojo, kas yra lietuviška, o tai sudėtinga, kai vyksta globalizacija.
Vis dėlto smagu, kad liaudies menas populiarus ir tarp jaunimo – jie noriai perka rūpintojėlius, galbūt seneliams, proseneliams. Kai kurie net ir užsisako, kad padaryčiau. Teko išdrožti vieną dirbinį 80–mečiui senoliui iš Bolivijos“, – sako prekybininkas.
Anot jo, susikalbėti su turistais padeda iškalbingi žvilgsniai, gestų kalba ir žmogaus psichologijos žinios.
„Vakar buvo atėjusi brazilė, kalbėjo su manimi portugališkai ir ispaniškai, o aš su ja – akių ir pirštų kalba. Moku vokiškai penkis sakinius, užtenka ir to. Suprantu daug, tik kalbu mažai, bet reikia suvokti ir žmogų, ko jis nori – pabendrauti, pirkti, o gal išvis nežino, ko nori. Prekyboje 90 procentų sėkmės lemia psichologijos išmanymas“, – tvirtina prekeivis.
Slaviška atributika ir sovietinis palikimas kelia klausimų
Sunku atrasti suvenyrų prekyvietę, kurioje nesipuikuotų rusų liaudies tradicijų dalis – medinė lėlė matrioška. Pasak medinių drožinių pardavėjo, prekyba yra neįsivaizduojama be slaviškas tradicijas menančių matrioškų, nes jos jau yra tapusios viso pasaulio suvenyrų karalienėmis.
„Matrioška – šventas reikalas, kad ir kur bebūtum – Izraelyje ar Niujorke. Matrioška jau turi savo prekinį ženklą, ji yra geriausiųjų suvenyrų sąrašo viršuje“, – įsitikinęs prekybininkas.
24 metus prekiaujantis kolekcininkas Antanas parduoda senus pašto ženklus bei sovietinių laikų ženkliukus, o pasipiktinusiems sovietine atributika turi net paruošęs skelbimą, teigiantį, kad tai – tik kolekcionavimo dalis.
„Turiu įvairiausių ženkliukų, tačiau pabrėžiu, kad ji buvo rinkta kolekcionavimo tikslais, nes kitaip įstatymas draustų tokių dalykų pardavimą. Aš istoriją pripažįstu visą – tarybinę ar bet kokią kitą, jos niekas nesunaikins. Ji turi likti natūrali, tokia, kokia buvo, tik reikia nepamiršti iš jos mokytis“, – sako Antanas.
Pasak jo, užsieniečiai domisi Lietuvos istorija, tik lietuviškų ženkliukų šiemet nedaug kas perka, nors yra ir 50 metų senumo – galbūt, svarsto pašnekovas, taip yra dėl sumažėjusio domėjimosi kultūra ir spartėjančios globalizacijos.
„Norėčiau, kad jaunimas labiau domėtųsi kultūra. Turiu daugiatūkstantinę biblioteką, o anūkė nepakilnoja nė vienos knygos, užtenka telefono. Turiu lietuviškų knygų dar iš XVII a., tačiau jos dabar niekam neįdomios“, – apgailestauja kolekcininkas.
Turistės iš Ispanijos, keliaujančios po Baltijos šalis, teigė, kad jas labiausiai sužavėjo lietuvių rankų darbo aksesuarai ir rūbai.
„Būsime Lietuvoje dar iki vakaro, tad tai mūsų paskutinis šansas kažką įsigyti. Labai patinka lininės suknelės, kaip tik dabar ieškome parduotuvės. Jau turime nusipirkusios šalikų, labai gražu. Gintaras mūsų labai nežavi, nes turime ir savo šalyje jo“, – portalui LRT.lt kalbėjo turistė iš Ispanijos.
