Švyturys lankytojams atvertas vidudienį, kai aukštalipiai ant statinio iškabino Lietuvos trispalvę.
Švyturys ant Urbo kalno – pačiame Nidos centre – stovi nuo 1953-iųjų. Iki tol šioje vietovėje taip pat stovėjo švyturių: XIX amžiuje statytas buvo susprogdintas per karą, vėliau atstatytas ir galop vėl perstatytas.
Nuo pat 1953-iųjų pašaliniai į švyturį negalėjo patekti, todėl žinia, kad bus galima iš arti pamatyti švyturį ir į jį įkopti – tapo įvykiu.
Dabartinis Nidos švyturys yra beveik 30 metrų aukščio. Nuo Baltijos jūros jis nutolęs 900 metrų, bet jo signalas matomas už 22 jūrmylių, t. y. 40 kilometrų.
Šeštadienį minima tarptautinė Švyturių diena. Ankstesniais metais buvo lankytojams atverti Šventosios ir Klaipėdos švyturiai.
Švyturių tyrinėtojas – farologas – Aidas Jurkštas pripažino, kad šiais laikais navigacijoje vis rečiau pasitelkiama švyturius, todėl tenka vis pagalvoti, kaip statinius išnaudoti.
„Žinoma, švyturiai didžiuliai pagalbininkai, ypatingais atvejais, kaip pavyzdžiui, netekus elektros. Tačiau liūdna, kad kitose pajūrio valstybėse yra ir nykstančių švyturių, nebereikalingų. Tačiau matome ir puikių pavyzdžių, kaip panaudojami švyturiai. Jie tampa svečių namais, muziejais, galerijomis“, – pasakojo A.Jurkštas 15min.
Pasižiūrėti, kaip atrodo Nidos apylinkės iš švyturio, susirinko šimtai žiūrovų. Nors renginys numatytas iki 20 val., kai kurie eilėje laukė ir pora valandų. Tarp smalsuolių buvo nemažai ir vietinių gyventojų. Neringoje augę žmonės pasakojo, kad nors švyturį mato kone kasdien, niekada neįsivaizdavo, kaip jis atrodo iš vidaus, ką galima pamatyti pro jo langus.
A.Jurkštas svajoja, kad kada nors lankytojams pavyks atverti ir Juodkrantės švyturį.
