Gegužės 22 d. ryte, iš karto po įkopimo „Altitude Junkies“ (alpinistų grupės) internetiniame puslapyje atsirado nerimą kelianti žinutė, kad viršūnę dėl labai šalto oro įveikė tik dalis alpinistų, tačiau visi sveiki ir jau grįžta į žemesnes stovyklas. Po kelių valandų Edita paskambino iš pirmos pasiektos stovyklos džiugiai nusiteikusi ir pranešė, kad buvo tarp tų kelių ištvermingiausiųjų, pastovėjusių ant pasaulio stogo.
„Tai buvo techniškai sudėtinga ir tikrai baugu, tai sunkiausias dalykas gyvenime, kurį esu atlikusi.“ Tada pauzė telefono ragelyje: „Geriausias dalykas yra tas... kad aš daugiau niekada neturėsiu to kartoti.“ Po žygio į viršūnę Editos šerpas tirpdė alpinistei sniegą troškuliui numalšinti, išsekusi moteris sunkiai šnekėjo, tačiau neprarado geros nuotaikos ir vis juokėsi.
 |
| E.Nichols nuotr./Pasiruošusi žygiui |
Apie sėkmingą lietuvės žygį daugiau detalių papasakosime, kai alpinistai sugrįš į bazinę stovyklą ir vėliau į Katmandu. Kol kas moteris pažadėjo neprarasti budrumo ir saugiai nusileisti nuo kalno. Nepalo sostinėje iš žygio grįžtančią lietuvę turėtų sutikti ir pirmasis užkopęs į Everestą lietuvis Vladas Vitkauskas.
E.Nichols taip pat padėkojo visiems, kurie ją palaikė žygio metu ir ypatingai tiems, kurie paaukojo šiek tiek lėšų Sahelio regionui Afrikoje.
Praėjusių kelių dienų įvykiai
Nuo Šiaurinio balno, 7000 m aukščio virš jūros lygio, prasideda sunkiausia Everesto atkarpa. Čia trūksta deguonies, čia stūgauja šalti vėjai, čia alpinistų gyvenimas atšiaurus ir sudėtingas. Pavyzdžiui, iš pirmos keteros stovyklos į antrąją 7800 m aukštyje alpinistai kopė 6 valandas. Ten ir pasiliko ilgesniam laikui, dėl stiprių vėjų.
 |
| Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Edita treniruojasi kopti prisirišusi prie virvių |
„Antrojoje stovykloje mes užtrukome diena ilgiau, nei tikėjomės – dėl stiprių vėjų. Jie per pavojingi kopti aukščiau. Visi grupės nariai tiesiog gulime ramiai miegmaišiuose, miegame su deguonies kaukėmis, bet naudojam nedaug papildomo deguonies“, – paskambinusi beveik nuo 8 km aukščio pasakojo Edita.
Iš trečios ir ketvirtosios (8300 m) keterų stovyklų žinios jau buvo nuteikiančios daug optimistiškiau. Panašu, kad neprognozuojami baisūs Šiaurinio Everesto šlaito vėjai nurimo ir jau greitai sužinosime, ar Editai pavyko įveikti paskutinę atkarpą.
Į Everestą iki šiol buvo kopę tik lietuviai vyrai
Pirmieji lietuvių alpinistai, pabuvoję Himalajuose ir iš tolo pamatę Everestą, buvo Dainius Makauskas, Rimantas Neverauskas ir Vilius Šaduikis, 1988 metų rudenį, SSRS antrosios rinktinės sudėtyje žvalgę kelią į Kančendžangą iš Sikimo pusės. Nuo tada lietuvių buvo pradėta ieškoti kelių Everesto link.
Didelę įtaką lietuviams darė Everesto įkopėjų, Lenkijos alpinistų, Vandos Rutkiewicz ir Jerzy Kukuczkos, apsilankymas Lietuvoje 1988-aisiais. Mintis užkariauti aukščiausią pasaulio viršūnę patiko Amerikos lietuviui – alpinistui Aleksui Bertuliui, kuris pakvietė Lietuvos alpinistus 1989-aisiais į JAV, Kaskadų kalnus Sietlo rajone. Po 1990 m. bendros ekspedicijos į Chan Tengri, kopimas į Everestą buvo įtrauktas į 1991 m. Pasaulio lietuvių žaidynių programą.
 |
| Vladas Vitkauskas |
Jau 1991-aisiais įvyko žvalgybinė lietuvių ekspedicija į Everestą, į iki to laiko uždarytą šiaurinį kelią iš Tibeto pusės. Į bazinę stovyklą pakilo Aleksas Bertulis, Kęstutis Baleišis, Rimantas Skirmantas ir Vilius Šaduikis. O pirmoji pasaulio lietuvių ekspedicija į Himalajus buvo suorganizuota 1992-ųjų rudenį. Tuomet alpinistai V.Šaduikis ir Vladas Vitkauskas bandė įkopti į Everestą iš šiaurinės pusės, per Tibetą. Jie pasiekė 7800 m aukštį, tačiau pasiekti viršūnę vyrams sutrukdė labai blogos oro sąlygos.
Tačiau tikslo žymusis Lietuvos alpinistas V.Vitkauskas nepaleido ir jau po metų tapo pirmuoju lietuviu, įkopusiu į aukščiausią pasaulio viršukalnę (1993 m. gegužės 10 d.). Jis Everesto viršūnę pasiekė prisijungęs prie Nepalo moterų ekspedicijos.
 |
| Sauliaus Viliaus nuotr./Saulius Vilius |
Antrasis Everesto viršūnę pasiekęs (2003 m. gegužės 22 d.) lietuvis ir pirmasis, įkopęs iš šiaurinės Tibeto pusės, – Saulius Vilius. Jis kopė su Estijos alpinistų ekspedicija. Šią ekspediciją Vilius paskyrė lietuvių keliautojo ir antropologo Antano Poškos 100-ųjų gimimo metinių sukakčiai ir penkiasdešimtmečiui, kai į Everesto viršūnę buvo įkopta pirmą kartą.
 |
| Egidijaus Kipurio nuotr./Darius Vaičiulis viršūnėje |
2007 m. gegužės 15 d. Everesto aukštumas įveikė alpinistas Aldas Baltutis, o tų pačių metų gegužės 21-ąją – Darius Vaičiulis. O 2011-ųjų pavasarį į Everestą bandė kopti pirmoji lietuvė moteris – Aldona Skėraitytė, tačiau susirgusi 7 000 m aukštyje, ji buvo priversta pasukti atgal.
Iki 2007 m. pabaigos sėkmingai į Everestą užkopta 3 679 kartus ir jo viršūnę pasiekė 2 436 alpinistai. Tačiau net 216 alpinistai žuvo, bandydami užkopti ar nusileisti nuo aukščiausios pasaulio viršūnės. Į Everestą paprastai kopiama du kartus per metus, dažniausiai pavasarį, gegužę, prieš vasaros musonų pradžią ir kartais rudenį, spalio – lapkričio mėnesiais.
Daugiau apie visą Editos Nichols ekspediciją skaitykite rubrikoje Editos žygis į Everestą.
Norintys paremti gražius Editos žygio tikslus, informaciją ras čia.
