Sustojome čia padaryti kelių nuotraukų klasikinio Tibeto kraštovaizdžio fone kartu su tibetietiškomis maldos vėlevėlėmis kabančiomis virš perėjos. Visur aplinkui sniegas – ir ant kelio, ir ant aplinkinių kalnų. Ekspedicijos vadovas Philas sakė, kad niekada nematė čia tiek daug sniego. Paklausiau ar tai geras, ar blogas ženklas. Patyrusio vadovo nuomone, tai geras ženklas – reiškiasi, bus mažiau kabarojimosi uolomis ir akmenimis, kai pradėsime lipti į kalną.
 |
| Editos Nichols nuotr./Aukščiausia vieta greitkelyje |
Dangus buvo toks šviesus šiandien. Keliaudami aukštyn mes pravažiavome dar vieną 8000 metrų viršūnę – Shishapangmą, tai vienintelis 8 km aukščio kalnas pilnai stūksantis vien Kinijos teritorijoje, ne pasienyje su Nepalu.
 |
| Editos Nichols nuotr./Visa Everesto ekspedicijos komanda |
Pasiekę Tibeto plokščiakalnio aukščiausią tašką, pradėjome leistis link Tingri, kuris yra jau 4,3 km aukštyje. Staiga priešais save išvydome neįtikėtiną vaizdą – tris didingas viršūnes – Cho Oyu (8,2 km) dešinėje, Gyachung Kang (7,9 km) viduryje ir kairėje – Everestas! Neįtikėtina džiaugsmo banga užplūdo krutinę.
Atvykome į Tingri. Prisimenu viešbutį dar nuo paskutinio žygio į Cho Oyu. Kambariai švarūs ir saulėti, visiška priešingybė tamsiems ir drėgniems Nyalamo miegamiesiems. Paradoksas, tačiau pats Tingri net mažesnis ir purvinesnis nei Nyalamas, vis dėlto šiandien čia saulėta ir sausa.
 |
| Editos Nichols nuotr./Tingri miestelio berniukas |
Jaučiuosi daug geriau ir mano varginantis kosulys atsitraukia. Už mažos sienos 200 metrų už Tingri, aukščiau palipus į kalną, išėjome pasižvalgyti į Everestą. Praleidome ten visą popietę, sėdėjome saulėje, gėrėme arbatą su nepalietišku medumi, kurio visą litrą radau nusipirkti Nyalame. Galutinai gydžiausi kosulį.
Kiti gurkšnojo Lhasa alų. Beje, Lhasa alus yra toks silpnas, kad ekspedicijos vadovas Philas juokais rekomendavo jį vartoti skysčiams atstatyti, nes alus tikrai turi daugiau naudingų maistinių medžiagų nei vanduo.
Kopdama laiptais ar į kalną aš gana stipriai jaučiau aukščio skirtumą, turėjau sulėtinti, atsikvėpti prieš eidama toliau. Kaip bebūtų, jaučiuosi tikrai gerai, kol kas nėra jokių galvos skausmų, stengsiuosi kuo daugiau ilsėtis Tingri ir galutinai atgauti jėgas bei išgyti nuo kosulio.
Kita diena – Everesto bazinė stovykla
Visi ekspedicijos dalyviai duobėtu keliu atvyko į bazinę stovyklą. Čia pirmoji diena skirta stovyklavietei įkurti ir telekomunikacijos sistemoms sureguliuoti bei pajungti. Gaila, tačiau šioje Everesto pusėje nėra 3G interneto ryšio.
Edita stengiasi gauti Kinijos mobiliojo ryšio „China Mobile“ kortelę, nes atrodo, kad šioje stovykloje tai vienintelis ryšio tiekėjas ir tai veikiantis tik kelias valandas per parą.
Dabar kelios dienos aklimatizacijos prieš kopiant aukščiau. Editos tikslią buvimo vietą galite matyti paspaudę šią nuorodą. Patikrinkite žemėlapį ir galėsite geriau įsivaizduoti, kaip žygis vyks toliau. O mes stengsimės artimiausiu metu informuoti apie žygio eigą ir nuotykius.
