Pirmas toks projektas visoje ES: iš Vilniaus pradedami skrydžiai į naują oro uostą

Trečiadienį iš Vilniaus oro uosto pakils pirmasis Lenkijos avialinijų „LOT Polish Airlines“ lėktuvas į Londono Sičio oro uostą. Valstybė motyvuoja, kad tai yra Lietuvai gyvybiškai svarbi kryptis, todėl jai bus skiriama parama, jeigu avialinijos patirtų nuostolių. Valdžia tikina, kad jeigu šis visoje Europos Sąjungoje pirmasis toks projektas pasiteisins, gali atsirasti panašių verslo skrydžių į kitus miestus, pavyzdžiui, Paryžių bei Miuncheną.
Londono verslo rajonas
Londono verslo rajonas / 123rf.com nuotr.

Vasaros sezono metu „LOT Polish Airlines“ skraidins kasdien du kartus – ryte ir vakare, o savaitgaliais – vieną kartą. Sutartis su LOT sudaryta penkeriems metams.

Tai yra unikalus projektas Europos Sąjungoje – pirmą kartą valstybė didele pinigų suma įsipareigoja paremti skrydžius, jeigu jie būtų nuostolingi.

Tokia parama – pirmą kartą Europoje

Kad Lietuva galėtų tokia didele suma remti skrydį, teko dvejus metus įtikinėti Europos Komisiją. Be atskiro EK leidimo naujiems skrydžiams valstybė gali skirti tik nedidelę pagalbą – 200 tūkst. eurų per trejus metus. Taip paremta, pavyzdžiui, „airBaltic“ už papildomą dažnį į Rygą, o „LOT Polish Airlines“ už naują maršrutą iš Kauno į Varšuvą.

Anksčiau buvo skelbta, kad, gavus EK leidimą, LOT bus skiriama iki 3 mln. per metus, dar 2,1 mln. eurų per trejus metus pažadėjo ir Vilniaus savivaldybė. Toks paramos skrydžiams modelis Europoje bus pritaikytas pirmą kartą.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius antradienį spaudos konferencijoje pabrėžė, kad jeigu skrydžiai bus sėkmingi, lėktuvai bus užpildyti, parama LOT nebus skiriama. „Jeigu skrydis užpildomas virš 92 proc., jis nieko mums nekainuoja. Mūsų vaidmuo – amortizuoti rizikas“, – aiškino jis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Virginijus Sinkevičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Virginijus Sinkevičius

Pavyzdžiui, LOT šiam skrydžiui specialiai nusipirko naują orlaivį. Tai, anot avialinijų korporatyvinės komunikacijos direktoriaus Adriano Kubickio, yra didelė bendrovės investicija, tačiau jis tiki, kad ji pasiteisins.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis spaudos konferencijoje teigė, kad dabar galiojantys ES įstatymai, pagal kuriuos valstybei negalima didele suma remti skrydžių, yra nenaudingi mažoms, nutolusioms valstybėms, kurioms susisiekimas su kitomis šalimis yra didelis iššūkis.

Ministras tikisi, kad toks Lietuvos projektas įkvėps pokyčius visoje ES teisinėje sistemoje.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vilniuje pristatyti tiesioginiai skrydžiai į Londono Sičio oro uostą
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vilniuje pristatyti tiesioginiai skrydžiai į Londono Sičio oro uostą

Kalbama ir apie kitas kryptis

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius teigė, kad nors per savaitę Londoną ir Lietuvą iki šiol sujungdavo 9 skrydžiai, krypties į Londono Sitį reikia atsižvelgiant į investuotojų poreikius. Taip pat jis skrydžius mato kaip galimybę „Brexit“ kontekste prisivilioti verslininkų iš Jungtinės Karalystės.

Anot V.Sinkevičiaus, tai yra bandomasis projektas, ir jeigu skrydis bus sėkmingas – toks modelis bus taikomas ir kitoms kryptims, kurios bus pripažintos gyvybiškai svarbiomis. Visų pirma jis paminėjo Paryžių ir Miuncheną.

Jeigu skrydis bus sėkmingas – toks modelis bus taikomas ir kitoms kryptims, kurios bus pripažintos gyvybiškai svarbiomis. Pvz., Paryžiui ir Miunchenui.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pridūrė, kad toks skrydis yra būtinybė ne tik verslininkams, bet ir turizmui, o ypač – konferenciniam.

Anot Vilniaus oro uosto vadovo Dainiaus Čiuplio, šis skrydis yra svarbus ne tik Vilniui, bet ir pačiam Londono Sičio oro uostui. Abu šie oro uostai yra peržengę 5 mln. keleivių kartelę. „Mes esame tos pačios kategorijos oro uostai”, – tikino jis.

Dėl skrydžio nebuvimo – šimtų milijonų eurų nuostoliai

Ministras R.Masiulis teigė, kad Vilniaus–Londono Sičio skrydžiai yra pirmasis bandymas įvesti su ES suderintą ir valstybės finansuojamą projektą, kad būtų užtikrintos galimybės verslininkams keliauti į Londoną jiems priimtinu laiku.

Iki šiol į Londono oro uostus iš Lietuvos tiesiogiai skraidina tik pigių skrydžių įmonės – „Wizz Air“ ir „Ryanair“. Verslininkams jų vykdomi skrydžiai netinka – šiose avialinijose nėra verslo klasės, lėktuvai skrenda į tolimesnius oro uostus, netenkina ir atvykimo laikai. Dalis dėl to rinkdavosi skrydžius su persėdimu – pavyzdžiui, Rygoje, Kopenhagoje ar Frankfurte.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vilniuje pristatyti tiesioginiai skrydžiai į Londono Sičio oro uostą
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vilniuje pristatyti tiesioginiai skrydžiai į Londono Sičio oro uostą

Dėl tinkamų verslininkams skrydžių nebuvimo Lietuva prarado 186 mln. eurų pridėtinės vertės per metus, grėsė prarasti dar 254 mln., praėjusiais metais atliktoje analizėje skelbė „Investuok Lietuvoje“.

Analizėje rašyta, kad dėl trūkstamo verslo segmento susisiekimo su Londonu Lietuva jau pralaimėjo bent 9 tiesioginių užsienio investicijų projektus, dėl to Lietuva prarado per 4,3 tūkst. darbo vietų.

Lietuva mėgino prisivilioti aviakompanijas, kurios sujungtų Vilniaus ir Londono Sičio oro uostus, tačiau nepažadėjus solidžios paramos to padaryti nepavyko.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis