„Avarija“ oro uoste
„Ratuotas“ Martinas vos iškeltas iš orlaivio patyrė „avariją“ – nukrito jo vežimėlio ratas, nes lėktuve pasimetė vienas sraigtelis, o toliau be jo nė iš vietos. Iškart suprantame – oro uoste teks pabuvoti ilgėliau, o ne tik ištarti „olá“. Bet ko nepadarysi dėl vežančios draugystės – nusprendę, kad dalis komandos važiuoja į viešbutį ilsėtis, kiti kantriai laukiame. Išsikviečiame „Ryanair“ atstovus. Atrodo, likimas mums šiandien palankus ir meta tinkamas kortas – „Draugystė veža“ komandoje turime teisininkę Živilę, kuri kaip mat ryžtingai imasi spręsti problemos. Oro linijų atstovai iš pradžių siūlo registruoti įvykį, bet ne išspręsti problemą – juk sekmadienis, o juk suprantate, ką pietiečiams reiškia savaitgalio diena? Bet ar jie supranta, kad Martinui judėti toliau be vieno rato yra tas pats, kas bet kuriam iš mūsų galėti toliau keliauti tik viena koja?
Išjudėti iš oro uosto Lisabonos link negalime. Stringame čia ilgėliau, nei tikėjomės – net keturioms valandoms. Tenka matuotis veržles patiems, ieškoti sekmadienio vakarą veikiančios parduotuvės, kuriose gali būti reikalinga detalė. Krūvą detalių atvežus į vietą, pasirodo, kad nė viena netinka. Išardomi bene visi oro uosto turimi vežimėliai – nė vieno detalės Martino „Panterai“ netinkamos.
Galiausiai laikiną sprendimo būdą oro linijų atstovai sugalvoja – ratą sutvirtina ir matome kaip Martinas pagaliau bene skrieja pas mus! „Ryanair“ atstovai pažada ryt paskambinti ir galutinai sutvarkyti vežimėlį. Jie maloniai įsodina Martiną į mūsų mikroautobusą, paspaudžia dešinę ir palinki sėkmės viešnagėje Portugalijoje.
Ankstyva ekskursija po Varšuvą
Šeštadienį anksti ryte atsidūrėme Varšuvoje, visą naktį praleidę dardėdami autobusu ir vis matuodamiesi kėdėje patogiausią poziciją. Tuomet galėjome rinktis – pailsėti keletą valandų traukinių stotyje prie kavos puodelio, užkąsti ar prabėgom pasižvalgyti po saulės spindulių nuo ryto šildomą Varšuvą. O pamatyti tikrai yra ką!
Kelionės fotografė Diana nepalieka mūsų nė per žingsnį – kelios fotoaparato blykstės prie traukinių stoties ir judame į oro uostą. Stotyje, kurioje turime persėsti į autobusą, susiduriame su kliūtimi – Samantą (Martinas prie mūsų prisijungė tik oro uoste), kuri sėdi vežimėlyje, tenka nešti laiptais aukštyn, nes keliantis liftas neveikia. Bet „Draugystė veža“ sumanytoja ir kuratorė Žydrė Gedrimaitė ramina – palyginti su tomis kliūtimis, kuriose tekę susidurti kitose kelionėse, šioji – vienas juokas. Ir iš tiesų Samanta kaip mat atsiduria viršuje tilto, o ten antrasis reikalingas liftas jau pasitinka veikiantis. Beplepėdami ir užkandžiaudami Modlino oro uoste nusprendžiame atiduoti mūsų duoklę nuostabiausioms savo mamoms – juk sekmadienis – Motinos diena. Stojame ir siunčiame šypsenas bei širdis iš Varšuvos, o iš ten skrendame į Faro oro uostą. Beje, net penki „Draugystė veža“ dalyviai orlaiviu skrido pirmąjį kartą – ir viskas sėkmingai, tik nutūpus mūsų laukė minėti nesklandumai.
Laukia nuotykių diena
Paliekame paniurėlių veidus oro uoste ir, išsaugoję šypsenas vieni kitiems, judame toliau. Pagaliau Lisabona, pagaliau mūsų viešbutis! Ryt laukia nauja nuotykių kupina diena – susitikimas su Lietuvos delegacija, tarp jų – ir mūsų šaliai „Eurovizijoje“ atstovaujančia Ieva Zasimauskaite. Tad po 30 valandų kelionės pagaliau visi kryžiumi krentame į lovas. Labanaktis iš Lisabonos. Tikėkimės, ryt, pailsėjus, bus dar daugiau saulės, daugiau energijos ir nuotykių!
Sekite mūsų nuotykius Portugalijoje 15min!
Žurnalistės kelionę apmokėjo Baltijos ugdymo centras, tačiau turiniui tai įtakos neturi.
„Draugystė veža“ – tai LRT pristatoma ir viešosios įstaigos „Baltijos ugdymo centras“ bei Superkelionės.lt organizuojama socialinė akcija. Projektą remia Nacionalinis transplantacijos biuras, Lietuvos inkstų fondas, Pakruojo rajono savivaldybė, BSS grupė, „Audimas“.
