Salvadoro atveju tokia avantiūra pasitvirtino – beveik atsitiktinai atsidūrę pačioje juodosios Brazilijos širdyje buvome ir nustebinti, ir išgąsdinti, ir pralinksminti – įspūdžių parsivežėme su kaupu.
Ką turiu galvoje, sakydama, jog Salvadoras – juodoji Brazilija? Miesto gyventojus. Oficialus miesto pavadinimas – Salvador da Bahia. Jis yra Brazilijos Bahia regiono sostinė, o šiame regione dauguma gyventojų – juodaodžiai kadaise iš Afrikos atvežtų vergų palikuonys, kurių tradicijose gausu afrikietiško palikimo.
Žinoma, kultūrinę mišrainę pagardina europietiškos, indėniškos ir dar visokiausių įtakų prieskoniai. Rezultatas – energinga, džiaugsminga, afrikietiškų būgnų ritmais pagardinta muzika, savitos kulinarinės tradicijos (labai mėgstami kokosų riešutai, manijokos miltai, viskas kepama kokosų aliejuje).
Kritikai iš darbščiojo San Paulo pasakytų – dar ir tingus žmonių būdas: salvadoriečiams esą terūpi dienas leisti paplūdimiuose, sūpuotis hamake, šokti ir dainuoti, o darbai palauks...
Na, o kelionių vadovai Salvadorą pristato taip: 15449 metais portugalų įkurtas miestas, pirmoji Brazilijos sostinė, dabar – trečias pagal dydį šalies miestas, galintis pasigirti vienu ilgiausiu miestui priklausančių paplūdimių ruožu visoje Brazilijoje, puošnia barokine architektūra ir labai dideliu nusikalstamumu – net vietiniais standartais Salvadoras laikomas pavojingu.
Namai – tarsi tvirtovės
Kad salvadoriečiai savo mieste jaučiasi nesaugiai, pamatėme vos atvykę į savo laikinus namus. Namas, kuriame buvome apsistoję, priminė tvirtovę – pastatą juosė aukšta betoninė siena su spygliais, o kur dar grotuoti langai ir dvigubos durys, abi rakinamos trimis spynomis! Namo šeimininkas primygtinai paprašė kaskart visas šešias spynas ir užrakinti ir, mums išsiruošus į miestą, vis primindavo – būkite labai labai atsargūs.
Apskritai vietiniai gyventojai itin stengėsi globoti mus, kaip jiems atrodė, naivius ir pažeidžiamus užsieniečius. Bevaikštant po miestą kas nors vis įspėdavo saugotis kišenvagių, keletą kartų buvome nukreipti nuo nesaugių gatvių į mažiau pavojingus kelius, na, o turistų labiausiai lankomame Pelourinho rajone bei populiariausiuose paplūdimiuose dieną patruliuoja tiek policijos pareigūnų, kad sunku įsivaizduoti, jog ten galėtų vykti kokia nors kriminalinė veikla. Paradoksalu, bet baisiajame ir pavojingajame Salvadore jautėmės labai saugiai!
Turbūt gražiausia ir neabejotinai keliautojų mėgstamiausia Salvadoro dalis yra spalvingasis senamiestis, vadinamas Pelourinho. Čia ir apsistoja dauguma miesto svečių – viešbučių ir hostelių pasirinkimas didžiulis, netrūksta ir kitų turistams aktualių paslaugų, yra tikimybė, kad aptarnaujantis personalas kalbės angliškai, žodžiu, patogu ir beveik visos lankytinos vietos pasiekiamos pėstute arba taksi.
Ji, beje, Salvadore yra greičiausia ir patogiausia susisiekimo priemonė. Be to, nebrangi, ypač, jei užsispirsite ir derėsitės.
Pelourinho pastatai – nuostabus portugališko baroko pavyzdys. Ne veltui senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio architektūrinio paveldo sąrašą. Vingriose gatvelėse, ir ypač pagrindinėje aikštėje – Praça Municipal, pilna suvenyrų pardavėjų, savo paslaugas siūlančių gidų ir tradiciniais Bahia regiono kostiumais pasidabinusių moterų, kurios už tam tikrą mokestį siūlosi papozuoti nuotraukai.
Tradiciškai tikra bahiana (moteris iš Bahia krašto) turi atrodyti būtent taip – juodaodė, plačiaklubė, apkūni ir visada besišypsanti akinama baltadante šypsena.
Įdomi Salvadoro topografija – dalis miesto plyti prie jūros, kita dalis – ant aukšto skardžio, o žemutinį bei aukštutinį miestus (portugal. Cidade Alta ir Cidade Baixa) jungia Elevador Lacerda liftas, seniausias Brazilijoje, sukonstruotas dar 1873 metais ir iki šiol puikiai veikiantis.
Bilietėlis kainuoja vos 0,15 Brazilijos realo, o iš Pelourinho liftu nusileidę į žemutinį miestą atsidursite beveik prieš pat XX a. pr. pastatytą dengtą Mercado Modelo turgų, mėgstamą tiek vietinių, tiek turistų. Tereikės sukaupti drąsos, perbėgti judrią gatvę (šviesoforo spalva čia nesvarbi, tiesiog judėkite su minia) ir štai – Mercado Modelo, kuriame galima įsigyti maisto produktų.
Jei sumanysite lauktuvių parvežti vietinių delikatesų, Mercado Modelo – puiki vieta jų paragauti ir įsigyti. Taip pat čia rasite suvenyrų, šiaip buityje pravarčių smulkmenų ir panašių dalykų. Antrame aukšte veikia užkandinės, o priešais turguje esančioje aikštėje galima išvysti besitreniruojančių capoeiros šokėjų.
Braziliškos mados paplūdimyje
Kokia gi viešnagė Brazilijoje be apsilankymo paplūdimyje? Salvadore jų daug, arčiausiai senamiesčio esantis ir turistų labiausiai pamėgtas – Praia Porto da Barra, kuris tikrai gražus, švarus ir saugus paplūdimys, tinkamas maudynėms (kitaip nei daugybė kitų, kuriuose dėl povandeninių srovių ar aštrių koralų maudytis beveik neįmanoma). Didžiausias jo trūkumas – visur šmirinėjantys įkyroki pardavėjai, siūlantys pirkti gėrimų, užkandžių, suvenyrų, bikinių, pasidaryti laikinų tatuiruočių ir pan.
Tyliai ir ramiai pamedituoti su bangų mūšos garsais nepavyks, bet Praia Porto da Barra – puiki vieta žmonių stebėjimui. Visai kaip ir tikėjomės, vyrai paplūdimyje susirenka pažaisti futbolą, o moterys – tobulinti įdegį ir demonstruoti grynai braziliško paplūdimio stiliaus.
Jų bikinių mados turbūt būtų vertos atskiro straipsnio, tačiau vietinių dailiosios lyties atstovių stilių galima būtų susumuoti taip: ryškios spalvos ir daaaaug nuogo kūno – į virvelines kelnaites įsispraudžia bet kokių gabaritų moteriškės. Turbūt jos vadovaujasi požiūriu, kad grožio turi būti daug, o drovumas – apskritai nereikalingas dalykas...
Viešajame transporto apsišarvuokite kantrybe
Salvadoras – didžiulis miestas, o transporto grūstys jame – siaubingos (metro tinklas neišplėtotas, todėl greičiausiai teks dardėti autobusu), todėl, jei apsistosite Pelourinho, bet susiruošite apžiūrėti tolimesnius rajonus, teks apsišarvuoti kantrybe.
Vis dėlto rekomenduojame užsukti į šalia oro uosto esantį Itapua rajoną – ne tik dėl gražaus, turistų visai nelankomo paplūdimio, bet ir todėl, kad šioje miesto dalyje slypi labai įdomus ir stebėtinai mažai lankytojų sulaukiantis gamtos kūrinys – Abaeté ežeras, portugališkai vadinamas Laguna Abaeté.
Šį tamsų, gilų ežerėlį vingiuotais krantais iš vienos pusės juosia baltutėlio smėlio paplūdimys, iš kitos – tankia tropine augalija apaugęs aukštas skardis. Nuostabi gamtos oazė, į kurią retai užsuka poilsiautojai (gal prie vandenyno įpratusiems brazilams nešauna į galvą maudytis ežere? Mes maudėmės, vanduo buvo puikus).
Tiesa, vakarais čia tampa nejauku – vis matydavome aplink slampinėjančius gal valkatas, gal narkomanus – miestiečiai pasakojo, kad dar neseniai tiek Abaeté, tiek Itapua paplūdimys knibždėjo narkomanų, smulkių vagišių ir prostitučių, bet dabar miesto valdžia imasi tvarkyti šią miesto dalį.
Beje, Itapua gyventojai prie ežero užsuka ir atlikti religinių apeigų. Afrikietiška žmonių kilmė – tai ne tik jų odos spalva, bet ir tradicijos. Bahia regione praktikuojama unikali religija candomble – krikščionybės ir afrikietiškų kultų mišinys.
Garbinami krikščionių šventieji, bet jiems skirtos apeigos atėjusios iš Afrikos kultūrų. Viena svarbiausių candomble dievybių – vandens deivė Yamanja, kuriai pagerbti skirtas apeigas mums teko stebėti: prie ežero susirinkę žmonės į vandenį mėtė palaidas gėles ir gėlių pynes ir sukalbėdavo trumpą maldelę deivei...
Viešnagė Salvadore gali tapti ir gastronominiu atradimu – vietinis maistas labai skiriasi nuo mums įprasto. Skanu ne viskas, bet, išragavus įvairiausių patiekalų, galų gale galima atrasti savo mėgiamiausią. Svetingi salvadoriečiai mums primygtinai siūlė paragauti vieno populiariausių regiono patiekalų – acarajé. Tai – lyg koks labai tolimas braziliškas mėsainis giminaitis – manijokos miltų bandelė, perpjauta ir prikimšta visokiausių įdarų, aplieta aštriu padažu.
Neblogai, bet mano asmeniniu gastronominiu atradimu tapo vietinė ledų alternatyva açaí na tigela – açaí uogų šorbetas, kurį gardinti galima bet kuo – karamele, kondensuotu pienu, smulkintais riešutais, arba, kaip Brazilijoje įprasta, – avižinais dribsniais. O geriausia, kaip mėgsta salvadorieciai – viskuo iš karto! Tokiu gaiviu saldėsiu prekiaujama gatvėse, paplūdimiuose, žinoma, ir kavinėse. Gardu, o, nepadauginus saldžių sirupų, ir figūrai nekenkia.
