Su šia mintimi keliaujant po gynybinius įtvirtinimus esančius Lietuvos ir Latvijos pasienyje, kalbuosi su latviu ir klausiu, kaip šis klausimas sprendžiamas pas juos.
Situacija civilinės gynybos srityje panaši kaip ir pas mus. Latviai suvokia grėsmę ir teigia, kad jei ne karas Ukrainoje, mes būtume patekę po šia karo mašina. Jau prieš dvejus metus Latvijos ir Estijos „penktosios“ kolonos nariai buvo ruošiami entuziastingai sutikti „išvaduotojų“ armiją...
Pavažiavę už Zarasų, kertame Lietuvos–Latvijos sieną, stojame Ėgiptėje. Toks įdomiai skambantis pavadinimas yra susijęs su dvarininko Aleksandru fon Etingeno masoniniu judėjimu. Ėgiptė anksčiau buvo vadinta Vilkumiestu, netoliese telkšo Laukesos ežeras. Anksčiau kaime buvo pašto kelio Sankt Peterburgas–Varšuva stotis.
Čia yra liuteronų bažnyčios griuvėsiai, kapinės. Jose palaidoti Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kariai, o taip pat Oskaras Svensonas, kuris buvo garsaus Latvijos poeto, tarpukario laikotarpio visuomeninio ir politinio veikėjo, kandidato į Latvijos prezidentus, Janio Rainio mokytojas.
Prie Ėgiptės bažnyčios mus pasitinka Augšdauguvos krašto savivaldybės Turizmo, rekreacijos ir sporto agentūros TAKA direktorius Rolandas Gradkovskis. Su ponu Rolandu esame sutarę čia susitikti, nes mus domina Pirmojo pasaulinio karo objektai, o čia pat, netoli Ėgiptės bažnyčios, ir yra pirmasis bunkeris.
Prieš metus, kartu su Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro projektų vadovu bei gidu Ramūnu Keršiu aplankėme Pirmojo pasaulinio karo pažintinį maršrutą Turmanto apylinkėse, todėl šiam kartui pasirinkome objektus Latvijoje ir išskirtinai Medumo muziejų.
Tai bendras Lietuvos ir Latvijos projektas: „Pirmojo pasaulinio karo paveldo turistinių maršrutų ir ekspozicijų sukūrimas lankytojų srautų padidinimui pasienio regione“. Jo tikslas – pritraukti lankytojus į Lietuvos ir Latvijos pasienio regioną, panaudojant Pirmojo pasaulinio karo paveldo objektus, esančius Daugpilio ir Zarasų rajonuose. Lietuvos teritorijoje maršrutas tęsiasi 57 km, o Latvijos pusėje – 42 km.
Už kelio leidžiamės stačiu šlaitu į luomą. Apačioje matosi Laukesos ežeras, kuriuo driekiasi valstybinė Lietuvos ir Latvijos siena. Į šlaitą įleistas mus dominantis bunkeris. Nuo kelio jo nesimato, tačiau bunkerio jis neprimena. Tai karininkų slėptuvė su dideliais langais, o ne šaudymo angomis bei su kolonomis paremtu prieangiu.
Lietuvos teritorijoje maršrutas tęsiasi 57 km, o Latvijos pusėje – 42 km.
Kareiviai gyveno iš medžio suręstose žeminėse ir dabar matosi išlikusios tik jų duobės. Lietuvos pusėje yra ištisa baterija su šaudymo pozicijomis, pasakoja mums ponas Rolandas ir atrakinęs bunkerį aprodo jo vidų.
Du nedideli kuklūs kambarėliai su įrengtu pečiumi tarsi kalba už save – čia net dvejiems metams buvo sustojęs Pirmojo pasaulinio karo frontas, todėl kariai gyveno bunkeriuose bei žeminėse ir žiemą. Per šv. Kalėdas kariai skelbdavo paliaubas ir netgi apsikeisavo „dovanėlėmis“ – tabaku, konservais ar gėrimais.
Vykstame į Medumą, kur mums būtinai rekomendavo aplankyti Pirmojo pasaulinio karo muziejų. Mus pasitinka Latgalos regiono „Turizmo profesionalė“, geriausios gidės nominaciją pelnusi Miropija Petkune, vilkinti to laikmečio medicinos sesers uniforma.
Kolegos žurnalistai stebėjosi, kaip išsamiai ir įtaigiai gidė pasakoja apie karo peripetijas, kokias gyvenimo sąlygas sustojus fronto linijai čia turėjo vokiečių ir rusų kariuomenės.
Archyvinėje medžiagoje randami faktai rodo, kad rusų kariuomenės vadovybė ir tuomet per daug nesirūpino savo kariais: viename mūšyje vokiečių žuvo 3000, o rusų – 30 000... Ekspozicija nėra didelės apimties, tačiau parengta profesionaliai ir šiuolaikiškai.
Pabaigoje lankytojai įleidžiami į salę – stilizuotus apkasus, kur rodoma ištrauka iš 2019 m. latvių sukurto „Dveselu putenis“ („Sielų pūga“) kino filmo. Tai pasakojimas apie latvių šaulio istoriją, kuri prasidėjo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose ir baigėsi 1918 m. Latvijos nepriklausomybės paskelbimu. Turiu pastebėti, kad panašaus filmo lietuviai dar nesukūrė.
Vykstantiems į Zarasus ar Daugpilį rekomenduojama aplankyti šį įdomų „Pirmojo pasaulinio karo kelio“ maršrutą, užsukti į Medumą ir susipažinti su muziejaus ekspozicija.
Lankydami istorinius karo objektus, prisidėsime prie civilinės saugos ir gynybos klausimo, nes slėptuvės, bunkeriai ir apkasai naudojami visuose karuose – neduokdie, kad jų prireiktų, tačiau, kaip sakė išminčiai: nori taikos – ruoškis karui, kad ir mintyse, kad ir keliaujant...