Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Tokias vietas Lietuvoje lyg ir baigiama išgraibstyti, tačiau ne čia. Plinkšių grožybė jau turėjo būti restauruota, bet pritrūko pinigų, turėjo būti nupirkta, bet dabartinė kaina siekia 1,5 mln. eurų.
Karštą vasaros pavakarį, nubildėjusi į šį kaimą, šiek tiek suglumau, nes reikėjo pamaklinėti, kol susivokiau, kad automobilį turėsiu palikti atokiau ir, dvaro beieškant, teks leistis pėsčiomis gilyn į „girią“, t. y. didžiulį seną parką.
Ten pasitinka asfaltuoti takeliai, pro kurių plyšius žaliuoja balandos, raudonuoja korozijos paveikti apšvietimo stulpai, o prieš akis atsiveria dideli ir dailūs neoklasicizmo stiliaus rūmai.
Keista, čia tylu kaip niekur kitur. Nemūkauja karvės, neloja šunys, nebalabasyja žmonės ir net nečiulba paukščiai. Bent jau tokia buvo mano tuometinio lankymosi aplinka.
Plinkšių dvarą XIX a. įkūrė vokiečių kilmės grafas Konstantinas Broel Pliateris (1847–1899 m.), kurio kapą galima rasti parke. Po grafo mirties sodybą valdė jo dukra Olga, tačiau dėl žemės reformos 1925 m. dvaro valdos buvo nusavintos.
Po 9-erių metų rūmuose pradėjo veikti žemės ūkio mokykla, pokario metais – žemės ūkio technikumas (tuo metu rūmai buvo restauruoti).
Beje, dvaro sodyba yra Plinkšių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Galbūt todėl čia taip tylu – nes visoje Europoje saugojamiems paukščiams vapsvaėdžiui ir pilkajai meletai visai nesinori būti pastebėtiems ar išgirstiems.
Laimė mėgsta tylą?? Gal ir taip...
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
