Per piniginę kertantys mokesčiai pasirodė visai neseniai. Nuo gegužės 20 dienos už įvažiavimą su transporto priemone į Kuršių neriją tenka sumokėti 20 eurų mokestį.
Sumoki ir važiuoji toliau. Juodkrantėje nusiperki jau šviežios žuvies, nemokamai pasižiūri kormoranų peryklą ir stabteli pasigrožėti Mirusiomis kopomis – Naglių gamtiniu rezervatu.
Mirusios kopos už du eurus
Štai čia, 31-ame kilometre vėl reikia purtyti kišenes – sumokėti už pasivaikščiojimą po kopas, nors dar prieš porą mėnesių tai buvo nemokama.
Kasininkų būdelėje tuo metu buvo geografijos mokslų daktaras Daumantas Bauža. Pripažįsta – lankytojai iš pradžių tikrai labai pyksta. Juk visada iki šiol ateidavo už dyką, kodėl dabar reikia mokėti?
„Galiu pasakyti, kad daugelis atvyksta čia dar kartą ir vėl susimoka. Yra už ką mokėti. Tai nuostabus gamtos kampelis“, – sako geografas.
D.Bauža piktinasi lankytoju elgesiu: „Kopia į šonus, lipa – griauna kopas. Tai pagrindinis dalykas, dėl ko ir atsirado šis mokestis. Beje, mokestis renkamas iki 19 valandos. Vakarop čia susirenka jaunimo kompanijos ir toliau griauna kopas.“
O kodėl šios kopos vadinamos mirusiomis? Mokslininkas atsako – kopos yra apaugusios šiokia tokia augmenija ir jau nebejuda. Jei kopos būtų „gyvos“, jos palengva slinktų ir, kaip kadaise, pradangintų vieną kaimą po kito.
Jei kopos būtų „gyvos“, jos palengva slinktų.
Nacionalinio parko puslapyje skelbiama, kad įėjimas yra mokamas į Naglių gamtos rezervatą, kurio plotas 1669,01 ha.
Šis gamtos stebuklas tęsiasi tarp Juodkrantės ir Pervalkos devynis kilometrus.
Pagrindiniai saugotini objektai: Pilkosios (Mirusios) kopos, pajūrio ir pamario palvės bei kupstynės kompleksai, Raudonosios knygos ir kitų retųjų augalų gausios augimvietės, 4 buvusių užpustytų kaimų ir 2 senų kapinaičių vietos, senieji atpustomi dirvožemiai ir senųjų kopų liekanos.
Perspėjama, kad gamtos rezervato teritorijoje draudžiama bet kokia veikla, tame tarpe ir rekreacinė. Čia gamta palikta mokslo tikslams bei stebėjimams.
Geografas dar priduria – rezervate žmonėms iš viso neturėtų būti leidžiama vaikščioti, tačiau faktas – lankytojų upės neužtvenksi. Kadaise teko jiems nutiesti takelį, kad tik mažiau pakenktų gamtai. Tačiau ir tai nepadeda.
Tai vienintelė mokama parko vieta
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser patikino, kad apmokestinti kopas nebuvo lengva: „Mes dvejus metus svarstėme. Pradėjome skaičiuoti lankytojus. Supratome, kad žmonės iš tiesų daro didelę įtaką kopoms“.
Direktorė teigia, kad nuo 2004-ųjų per dešimt metų lankytojų pamėgta kopa sumažėjo penkiais metrais. Ji buvo tiesiog nuvaikščiota. Kopiantis šlaitu žmogus išjudina didžiulį kiekį smėlio.
Anot direktorės, pagrindinė priežastis, dėl kurios yra įvestas mokestis – šiek tiek suvaldyti didžiulį lankytojų srautą. Lai eina tie, kuriems tai iš tiesų įdomu. Iki mokesčio įvedimo čia dažnai rinkdavosi iškylų mėgėjai.
Lai eina tie, kuriems tai iš tiesų įdomu. Iki mokesčio įvedimo čia dažnai rinkdavosi iškylų mėgėjai.
Antroji priežastis – papildomi pinigai. Direktorė pažymėjo, kad su savivaldybės renkama 20 eurų rinkliava parkas neturi nieko bendra: „Savivaldybei esame eiliniai projektų teikėjai. Už surinktus pinigus planuojame dalyvauti įvairiuose projektuose, kuriuose be savo lėšų negali dalyvauti.“
Žinoma, dalis pinigų sugrįš į kopas. Tikimasi įrengti bokštelį, iš kurio lankytojai apžvelgs kopas iš aukščiau. „Tikėtina, šiemet Mirusias kopas aplankys iki 30 tūkst. lankytojų.
Daugiau mokamų objektų parke neturime. Tiesa, poilsiautojai gali už vieną eurą nusipirkti parko lankytojo bilietą. Tai būtų parama parkui, tačiau mes šių bilietų parduodame labai mažai.“
Direktorė pabrėžė, jog Neringa kasmet priima pusę milijono turistų. Tikėtina, kad naujos pabrangusios rinkliavos pakaks visai poilsio sektoriaus infrastruktūrai išlaikyti, tačiau nacionalinis parkas iš to neturės jokios naudos.
