Tačiau vizitą šioje šalyje prisiminsime dar ilgai ne tik dėl gastronominių gardėsių. Šis kraštas mus tiesiog užbūrė savo pasakiškais miestais, privertė stebėtis demokratijos bei laisvės stoka, o vietinių skardus juokas ir taip mėgstamas priežodis jakše, kuris uzbekiškai reiškia gerai, iki šiol skamba ausyse.
Aiktelti verčiantys Uzbekų miestai
Uzbekistanas, priešingai nei kaimyninės šalys, nėra apdovanotas įspūdingais kalnais, veržliomis upėmis ar skaidriais ežerais. Šalies nepuošia ir žaliuojantys miškai ar laukai.
Didžioji Uzbekistano teritorijos dalis – skurdi dykuma. Tačiau būtent Uzbekų miestai šilko kelio laikais savo grožiu garsėjo visame pasaulyje.
Per 9 mėnesius trunkančią kelionę teko matyti ne vieną įspūdingą miestą, tačiau Samarkandas, Bukara ir Kyva ilgam įsirėžė į atmintį.
Didžioji Uzbekistano teritorijos dalis – skurdi dykuma. Tačiau būtent Uzbekų miestai šilko kelio laikais savo grožiu garsėjo visame pasaulyje.
It mozaikos iš smulkių plytelių ir ornamentų sudėlioti minaretai, mečetės bei mauzoliejai tikrai verčia stabtelti ir pasigrožėti.
Kiekvienas iš jų turi ne tik savo šlovingą istoriją, tačiau yra apipinti ir daugybės legendų.
Viena įdomiausių legendų sklando apie Bibi-Khanym mečetę.
Sakoma, kad šventyklą savo vyrui Amir Timuro statė gražuolė žmona Bibi-Khanym, kol šis buvo išvykęs į karą.
Ji labai norėjo nustebinti savo mylimąjį, todėl skubėjo pabaigti statybas iki jam grįžtant. Kai pagaliau pasklido gandas, kad karas baigėsi ir Amir Timuras tuoj grįš, ji nuskubėjo pas mečetės architektą ir paprašė darbus paspartinti.
Architektas nuo seno buvo įsimylėjęs gražuolę Bibi-Khanym ir pasakė, kad statybas laiku pavyks pabaigti tik tuonet, jei ji jam padovanos aistringą bučinį.
Bibi-Khanym ilgai dvejojo, bet noras pradžiuginti Amir Timurą nugalėjo ir ji pabučiavo suktąjį architektą.
Tačiau bučinio liudininku tapo pro miesto vartus įžengęs pats Amir Timuras, kuris baisiai supyko ant savo žmonos. Ši ilgai liejo ašaras ir atsiprašinėjo, kol pagaliau Amir Timuro širdis suminkštėjo ir jis nutarė atleisti žmonai. Bet tik su viena sąlyga.
Nuo to laiko visos moterys privalėjo nešioti hijab – plaukus dengiantį šalį, kad savo grožį galėtų dovanoti tik mylimajam.
Nors visi trys šilko kelio miestai išties įspūdingi, Bukarą galime išskirti kaip mums labiausiai patinkusį.
Siauromis senamiesčio gatvelėmis beklaidžiodami grožėjomės arabiška architektūra, o nedidukėse arbatinėse chaikanose gurkšnojome čia taip mėgstamą arbatą.
Konservatyvi, bet svetinga tauta
Uzbekai išties svetingi žmonės, ypač tuo galima įsitikinti Ferganos slėnyje. Dauguma gyventojų čia – etniški uzbekai, kalbantys tik uzbekiškai ir garsėjantys savo konservatyviomis pažiūromis.
Rusų kalbos žinios čia nedaug ko vertos, tačiau vietiniai itin draugiški ir labai greit įvertina mūsų pastangas išmokti bent kelias frazes uzbekiškai bei apipila dėmesiu ir dosnumu.
Kai pasiklystame, tuoj subėga visas uzbekų „komitetas“, kai kurie net rankomis bando išsiaiškinti, kur keliaujame.
Kitoje pusėje sėdintis melionų paradvėjas jau kviečiasi pas save, mat nori, kad paragautume pačių saldžiausių melionų.
Tačiau nuo linksmų uzbekų veidų tuoj dings šypsena, jei paklausite apie valdžią.
Uzbekija – viena mažiausiai demokratiškų šalių pasaulyje ir čia būdami netruksite pajusti, kad kiekvienas jūsų žingsnis nuolatos sekamas.
Vietinių laisvės apribojamos ne tik spaudos ir komunikacijų filtravimu, tačiau ir neskaidriais rinkimais. Ypač įtariai žiūrima į turistus ir kitus svetimšalius.
Uzbekija – viena mažiausiai demokratiškų šalių pasaulyje ir čia būdami netruksite pajusti, kad kiekvienas jūsų žingsnis nuolatos sekamas.
Jau pasienyje bus atidžiai iškraustyti ir apžiūrėti jūsų daiktai ir teks deklaruoti, kiek ir kokios valiutos atsivežate bei užregistruoti kiekvieną vertingą daiktą, kurį įsivežate į šalį.
Įvairiausi elektroniniai prietaisai (kompiuteris, planšetė, išmanieji telefonai) susilauks ypatingo dėmesio.
Išvažiuojant iš šalies patikrins ne tik jūsų lagaminus, tačiau ir nuotraukas bei dokumentus: ar kartais neišsivežate kokios vertingos informacijos, kuri gali būti naudojama šnipinėjimo tikslais.
Kai jau galvosite, kad nemaloni procedūra baigėsi, pasienio pareigūnas pasiteiraus, kurgi jūsų registracijos lapeliai.
Registracija privaloma visiems svetimšaliams, formalumas atliekamas viešbučiuose.
Tačiau, kaip dažnai tai reikia daryti, nėra aišku: uzbekų ambasadoje Kirgizijoje gavome nurodymą nakvoti viešbučiuose tris pirmas naktis, pasienyje pareigūnai liepia registruotis kas naktį, policijos pareigūnai Samarkande tikina, kad užteks registruotis tik kas trečią naktį.
Magiškoje Bukaroje apsistoję pas kaučsurferį (angl. Couchsurfing) Akhtai, iššsiaškiname tiesą – šios keistos taisyklės sukėlė galvos skausmą ne vienam jo svečiui, tad jis praleido daug valandų skaitydamas šalies įstatymus, kol galų rado „auksinį“ dokumentą. Jo, regis, nėra matę daugelis uzbekų pareigūnų.
Jame nurodyta, kad registracijos reikia, jei toje pačioje vietoje apsistojate daugiau nei 2 naktis.
Plovo čempionas, kur gaminamas „super plovas“
Kaip ir pridera plovo tėvynei, Uzbekistane rengiamos paties geriausio plovo varžytuvės. Jų metu griežta komisija vertina plovo gamybą pagal daug kriterijų, pavyzdžiui, mėsos mikštumą, prieskonių suderinamumą, ryžių birumą.
Be morkų, gerai ištroškintos avienos bei birių ryžių, savo plove atrandame avinžirnių, kelių rūšių razinų, moliūgo bei įdomų prieskonių derinį.
Būdami Samarkande ragaujame šio Uzbekijos delikateso, kurio gamintojai jau kelis metus iš eilės didžiuojasi „super plovo“ autorių titulu. Jų paruoštas plovas tikrai nepaprastas.
Be morkų, gerai ištroškintos avienos bei birių ryžių, savo plove atrandame avinžirnių, kelių rūšių razinų, moliūgo bei įdomų prieskonių derinį.
Restoranėlio šeimininkę paklausus, kuo pagardino savo šedevrą, ši tik šypteli: „Blogas magas, tas, kuris atskleidžia visas savo triukų paslaptis“.
Be plovo, ant uzbekų stalo dažnai puikuojasi jautiena įdarytos paprikos, šašlykai arba šorpo – avienos sultinys, patiekiamas su dosniu avienos gabalu bei virtomis daržovėmis.
Vasarą vietiniai itin mėgsta atsigaivinti okroška – tai baltus šaltibarščius pimenanti sriuba, kurios pagrindinės dalys yra kefyras, daržovės, kiaušinis bei rūkyta mėsa.
Nors ir atrodo, kad Uzbekija sudėtingai pasiekiama, prasibrovus pro biurokratijos kliūtis, patirtys ir įspūdžiai tikrai atsveria visus nesklandumus.
