Tai va, pasigyriau čia, nes – o kas neleis? O ir dėl tolumo neperdedu – Naujoji Zelandija yra tolimiausias pasaulio kraštas. Skrisdamas į ją turėjau du naktinius skrydžius iš eilės. Pirmasis buvo iš Oslo į Pekiną, o kitas, kiek pailsėjus, Pekine – į didžiausią Naujosios Zelandijos miestą Oklandą.
Pastarasis skrydis apskritai buvo ilgiausias mano gyvenime, trukęs 14 valandų. Ir, kas įdomiausia, kad išskridus iš Pekino vakare, skridus visą naktį, ir nusileidus Oklande, čia jau vėl buvo vakaras. Tai ką man dabar vėl eiti miegoti, juk ką tik atsibudau? Visiška sumaištis tiek laiko juostuose, tiek galvoje, tiek sieloje.