Ketvirtadienį turistams buvo leista patekti į šią vietą, ir šimtai žmonių patraukė per Turkijos Kipro kontroliuojamus vartus į šį Famagustos miesto rajoną. Asfaltuotu keliu jie ėjo iki paplūdimio, kuris kadaise traukdavo net ir Holivudo garsenybes, buvo populiarus ir prabangus kurortas. Dabar policijos juostomis aptvertu keliu jie žengė pro apleistus ir be langų likusius pastatus, rūdijančius gargarus.
Kadaise populiarus kurortas buvo paliktas likimo valiai 1974 m., kai Turkija į šiaurinę salos dalį įvedė savo kariuomenę ir paskelbė joje nepriklausomą Šiaurės Kipro Turkų Respubliką. Iš miesto buvo priversti pasitraukti apie 39 tūkst. gyventojų, o Varoša virto apleistų viešbučių, daugiabučių ir bažnyčių miestu. Teritoriją ėmė kontroliuoti Turkijos kariuomenė, ji buvo užverta lankytojams, tačiau Turkijos Kipro valdžią pripažįsta tik Ankara.
Kai kuriems šis atsivėrimas buvo džiaugsmas. Viena moteris su Turkijos ir Turkijos Kipro vėliavomis kalbėjo, kad tai istorinis momentas, atnešęs laimės akimirkas.
Kitiems ši diena buvo itin niūri. Pavyzdžiui, buvęs Varošos gyventojas Kyriakas Charalambidesas iš savo namų Nikosijoje stebėdamas paplūdimio atvėrimą neslėpė nuoskaudų. „Nors ir tikėjausi to, krūpčioju matydamas tas pažįstamas vietas, – sakė jis AP. – Tai liūdesys, kurio negalima nuraminti... Varoša yra prarasta.“
„Tai siaubinga diena“, – sakė meno istorikė ir archeologė Anna Marangou, kuriai buvo 22-eji, kai ji buvo priversta palikti savo namus ir bėgti.
Buvę Varošos gyventojai ketvirtadienio vakarą surengė protestą prie perėjimo punkto palei JT kontroliuojamą buferinę zoną. Šis punktas, vienas iš devynių, kuriais buvo galima patekti į kitą teritoriją, tačiau dabar Turkijos Kipras jį yra užvėręs dėl COVID-19 pavojaus.
„Kaip būtų įmanoma neliūdėti matant, kas vyksta šiandien, – sakė buvęs Famagustos meras Simonas Ionnou. – Varoša turėjo būti atiduoda savo teisėtiems šeimininkams... Tai yra psichologinis spaudimas.“
Kipro prezidentas Nicosas Anastasiadesas tokį Turkijos žingsnį pavadino neteisėtu. Jis pasmerkė Turkijos veiksmus ir žadėjo dėl jų kreiptis į Jungtinių Tautų Saugumo tarybą.
Rusija pareiškė, kad paplūdimio atidarymas yra nepriimtinas. Tiek JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, tiek ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis išreiškė susirūpinimą Turkijos Kipro žingsniu ir pabrėžė, kad įtampos aštrinimas pamina pastangas atnaujinti kalbas tarp abiejų pusių.
Pastaraisiais mėnesiais tarp Turkijos ir Graikijos bei Kipro yra paaštrėjusi įtampa dėl jūrų sienų ir gamtinių išteklių telkinių rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
Iš populiaraus kurorto – į vaiduoklių miestą
Kadaise Varoša buvo vadinama „Kipro Prancūzijos Rivjera“, o čia laiką yra leidusios ir tokios įžymybės kaip Elizabeth Taylor, Richardas Burtonas, Sophia Loren, Brigitte Bardot. Per metus kurortas sulaukdavo iki 700 tūkst. turistų.
Visgi 1974 m. liepos 20 d. miestas staiga ištuštėjo – 39 tūkst. gyventojų buvo priversti palikti savo namus, į juos grįžti jiems niekada neleista.
Po Turkijos kariuomenės įvedimo Varoša buvo atskirta spygliuota tvora, pakabinti perspėjantys ženklai, o viešbučiai liko apleisti.
Nuo 1974 m. Kipras taip ir tebėra padalintas. Dvi jo dalis, įskaitant ir padalytą sostinę, skiria Jungtinių Tautų pajėgų patruliuojama žalioji linija. Apie 78 proc. salos gyventojų graikų kontroliuoja apie 59 proc. šalies teritorijos, o apie 18 proc. salos gyventojų yra turkai, bet jie kontroliuoja apie 36 proc. teritorijos. Likusi salos teritorija (apie 4 proc.) – Jungtinių Tautų Organizacijos kontroliuojama buferinė zona (dar – Žalioji arba Atilos linija).
Dabar absoliuti dauguma turistų, kurie atvyksta į Turkų Kiprą, yra iš Turkijos, jie atskrenda iš savo šalies tiesioginiais reisais.
Šiaurės Kipre yra ir apleistas oro uostas, nenaudojamas nuo aštuntojo dešimtmečio: