Kadaise R.Holgado buvo virtušės šefas viename iš prabangių restoranų Niujorke, JAV. Tačiau grįžęs į Ispaniją nesugebėjo rasti darbo, susirgo ir tapo benamiu. Po įvairių išbandymų, kritimų ir pakilimų, vyras buvo pakviestas dirbti į bendrovę „Ekskursijos į nematomą miestą“. Kartu su juo dirba dar trys gidai, kurie anksčiau, taip kaip ir R.Holgado, gyveno gatvėse.
„Mes galime parodyti tai, ko įprasti gidai nežino net patys“, – naujienų agentūros AFP žurnalistui, dalyvavusiam vienoje iš ekskursijų, sakė R.Holgado. Šie pažintiniai turai iš tiesų netradiciniai, nes daugumos lankomų vietų negalėtum pavadinti turistinėmis, o kai kurios, išgirdus buvusių benamių pasakojimus, nušvinta kitomis spalvomis.
„Šis skveras yra viena iš populiariausių benamių vietų Barselonoje, – sako R.Holgado ekskursijos dalyviams, kai jie pasiekia Šventojo Felipo Nerio aikštę, kuri žinoma kaip bombardavimo vieta per pilietinį Ispanijos karą. – Čia pakankamai ramu ir gaivu vasarą, o žiemą nešalta“. Ekskursijos dalyviams žvalgantis į renesanso fasadus ir fontanus, senas vyras su sunkaus gyvenimo pėdsakais veide ir nušiurusiais rūbais atsisėda pailsėti – jis vienas iš maždaug 3 tūkstančių Barselonos benamių. Skaičiuojama, kad Katalonijos sostinėje gali būti 3-6 tūkstančiai nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių asmenų.
Barselona yra vienas iš turtingiausių Katalonijos miestų, tačiau net ir ji nukentėjo nuo paskutinės ekonominės krizės. Skaičiuojama, kad mieste esantys benamiai sudaro maždaug dešimtadalį visos namų neturinčių asmenų populiacijos Ispanijoje. Per dviejų valandų ekskursiją, kurį veda buvęs benamis, turistai lanko mieste esančias labdaros valgyklas, į kurias kasdien užsuka šimtai nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių vyrų ir moterų. Gidas parodo ir į benamių nakvynės vietas – sausakimšus butus, kurie yra šalia prabangių viešbučių.
„Tai pribloškia. Barselonoje to nesitikėjau“, – sakė viena iš ekskursijos dalyvių, italė Marcella Santocchi, atvykusi iš Londono.
Po sugrįžimo į gimtinę – depresija ir gyvenimas gatvėse
Vakarų Ispanijoje gimęs ir augęs gidas R.Holgado nenoriai pasakoja apie laiką, kai gyveno Barselonos gatvėse. Prieš kiek daugiau nei 10 metų jis gamino maistą įžymybėms. 2004-aisiais, po 30 metų Niujorke, vyras grįžo į Ispaniją ir apsigyveno Barselonoje. Tačiau sėkmingai įsikurti nepavyko – vyras stipriai nukentėjo nuo 2008 metais Ispanijai smogusios krizės. Prie nesėkmių prisidėjo depresija, kuria jis susirgo po tėvo ir brolio mirties. Dešimt mėnesių vyras gydėsi ligoninėje, o pasveikęs sužinojo, kad nebeturi namų.
„Jei žmonės žinotų kiekvieno benamio istoriją, daug stereotipų sugriūtų iš karto“, – įsitikinęs R.Holgado. Jis pridūrė, kad tai, kas atsitiko jam ir kitiems benamiams, gali atsitikti kiekvienam.
„Atsidūręs gatvėje tampi kitokių žmonių gyvenimo dalimi – storžievių, vagių, kovojančių su įvairiomis priklausomybėmis. Diena iš dienos būdamas su jais lengvai gali paslysti ir tapti tokiu pat“, – pasakojo R.Holgado.
Dirbdamas atsitiktinius darbus jis susitaupė pakankamai pinigų, kad galėtų išsinuomoti mažą kambarį bendrame bute. Dabar jis tikisi, kad įmonė, siūlanti neįprastas ekskursijas po Barseloną, padės jam sugrįžti į normalų ir kokybišką gyvenimą.
Už kiekvieno žmogaus – unikali istorija
Barselonoje veikianti benamių labdaros organizacija „The RAIS Foundation“ taip pat tiki, kad šie turai gali pasitarnauti keičiant stereotipus apie benamius.
„Benamiai yra normalūs žmonės, kurie buvo priversti kovoti su netikėtai jais užklupusiomis nesėkmėmis, nuvedusiomis juos į gatvę“, – sakė organizacijos vadovė Patricija Bezunartea.
Keturi gidai - buvę benamiai kalba ir ekskursijas veda ispanų, anglų, vokiečių bei prancūzų kalbomis. Tarp jų yra filologas, taip pat architektas, kuris neteko namų po skyrybų.
„Jei žmonės žinotų kiekvieno benamio istoriją, daug stereotipų sugriūtų iš karto“, – įsitikinęs R.Holgado. Jis pridūrė, kad tai, kas atsitiko jam ir kitiems benamiams, gali atsitikti kiekvienam.
Daugiau apie neįprastas ekskursijas po Barseloną galima rasti socialiniame tinkle „Facebook“.
