Vos pusantro mėnesio JAV Rokui dovanojo daug įsimintinų pažinčių su išskirtinėmis asmenybėmis. Ne tik ten gyvenančiais lietuviais su ypatingomis istorijomis, bet, pavyzdžiui, ir su buvusiu Baltųjų rūmų virtuvės šefu, jam autoritetu esančios Jane Goodall geru draugu ir pan.
Kaip pasiryžti
„Šios istorijos pradžia – visai ne Amerika, – pokalbį pradėjo Rokas. – Dar būdamas Kaune pradėjau galvoti, kaip būti tuo, kuris iš savęs gali išspausti daugiausia.“
Vaikinas tą pirmiausiai pradėjo daryti bėgiodamas anksti rytais, metė rūkyti. Skaičiuoja, kad per metus yra nubėgęs daugiau nei 1,7 tūkst. km. „O skaitant knygas pasidarė aišku – pastovumas yra raktas į sėkmę“, – pasakojo jis.
Ryto bėgimas – tarsi meditacija, kai gali skirti laiko įvairiems apmąstymams. „Pradėjau mąstyti, kad dažnai žmonės iššvaisto 2 valandas per dieną žiūrėdami televizorių, galbūt ilgiau pamiegodami. Man kilo mintis, kad jas geriau skirti vaikams iš globos namų, nes jiems trūksta užnugario“, – sakė Rokas.
Vos grįžęs namo, net nenusiavęs purvinų nuo bėgimo batų, jis sėdo prie kompiuterio – ėmėsi ieškoti, kur gali savanoriauti padėdamas vaikams. Rokas pasakojo, kad skyrė nemažai laiko pasiruošimui, kaip bendrauti su vaikais – skaitė knygas apie auklėjimą, švietimą, psichologiją.
„Kai po dviejų savaičių bendravimo prie atėjusio tavęs jau atbėga vaikas ir apsikabina, supranti, kad tos dvi valandos jau davė labai daug“, – prisiminė jis.
Vien to Rokui nepakako – toliau rytais bėgiodamas vis galvojo, ką dar atrasti, kokį dar iššūkį sau mesti. „Ir vieną rytą į galvą atėjo trys raidės – USA. Ir ką padariau – su tais pačiais purvinais batais žiemą grįžęs iškart sėdau prie kompiuterio ir iškart nusipirkau bilietą į Niujorką“, – pasakojo vaikinas.
Į JAV vyko dėl patriotizmo
Kodėl būtent JAV? „Mano pusė kūno visuomet ten buvo. Gyvendamas Lietuvoje juk buvau apsuptas amerikiečių žvaigždžių, filmų, muzikos, knygų. Net ir vardas man duotas garbei dėdės, kuris išvykęs gyventi į JAV“, – vardijo Rokas.
Vaikinui kelionė į JAV nuo pat pradžių nebuvo tik siekis pamatyti tą šalį, apie kurią svajojo nuo vaikystės. Jis norėjo gvildenti patriotiškumo temą – kalbėtis su JAV gyvenančiais lietuviais apie jų jausmus Tėvynei, apie lietuviškų švenčių šventimą, apie vertybes, lietuvių kalbos pamokas vaikams.
Rokui tokie norai neliko tik mintyse – jis parengė projektą, pagal kurį po pokalbių su Amerikos lietuviais jis kurtų dokumentinį filmą. „Visa medžiaga tiktų universitetams, studijoms – tai būtų švietėjiška“, – aiškino Rokas. Roko idėja sudomino tautiečius už Atlanto – jis gavo kvietimą atvykti, apsistoti.
Lietuvis susitiko su daug įdomių JAV gyvenančių lietuvių. Pavyzdžiui, su JAV lietuvių bendruomenės pirmininke Sigita Šimkuviene, kalbėjosi su modeliu ir kriminalistikos studente Paula Baniotaite, septynmečiu karatė kovos meno profesionalu Adomu Račkausku, kuris jau turi daugiau nei 300 medalių.
Kalbino ir Daumantą Venckų, kuris JAV gyvena nuo 8-erių metų. Daumantas buvo vienas iš amerikietiškojo futbolo komandos savo mokykloje lyderių, todėl jam JAV atsivėrė daug kelių.
„Būdamas vos 24-erių jis jau eina teisės mokslų daktaro laipsnio link. Jis pats paskaičiavo, kad jam visas aukštasis mokslas jau būtų kainavęs 375 tūks. dolerių, o kai baigs ir doktorantūrą, viskas pasieks pusės milijono sumą. Tačiau Daumantui mokėti nereikėjo“, – lietuvio istoriją pasakojo Rokas.
Kiekviena diena gražesnė už ankstesnę
Rokui po pokalbių jau susidaręs įspūdis, kad JAV gyvenantys tautiečiai lietuvybę dažnai vertina net labiau nei esantys Lietuvoje. „Kai Lietuvoje yra šventė, mes džiaugiamės tuo, kad nereikia į darbą. O čia, JAV, jos yra bendruomenės šventė. Floridoje, kai +30 laipsnių, jie vis tiek švenčia Užgavėnes, degina morę“, – žavėjosi jaunuolis.
Tiesa, Rokas pasakoja, kad paklausti apie kraustymąsi į Lietuvą, daugelis sakė apie tai negalvojantys. Aplankyti visi nori, tačiau gyventi – ne. „Jiems patinka gamta Lietuvoje ir visa kita, tačiau žmonių mentalitetas – ne. Žmonių negatyvumas Lietuvoje daro savo“, – įspūdžiais po interviu dalijosi Rokas.
Juo labiau, anot vaikino, lietuviams paprastai gerai sekasi JAV, nes čia itin vertinamas darbštumas, kuriuo lietuviai ir pasižymi. „Mes, lietuviai, ne tiek daug to gero gyvenimo turėjom – turėjom visko patys išmokti. O tai didelis pliusas JAV, nes čia daug kas net nenori kažko bandyti – verčiau tai duotų daryti kitam, kuris moka. Todėl lietuviai čia gali pasiekti daug“, – įsitikinęs Rokas.
Pats Rokas mano, kad JAV daug dalykų yra geresni nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, švietimo sistema. „Čia, Amerikoje, autizmą turintis vaikas lanko įprastą mokyklą, yra integruojamas į visuomenę. Tai gerai ir jam pačiam, ir kitiems vaikams, kuriems nuo pat mažų dienų skiepijama, kad žmonės yra visokie“, – pasakojo lietuvis.
Rokas prisipažino, kad JAV jį taip sužavėjo, kad gundo čia pasilikti ir ilgiau. „Kiekviena diena gražesnė už ankstesnę“, – džiaugėsi jis.
Už nakvynę dar nemokėjęs
Dalį laiko JAV jis praleido apsistodamas pas ten gyvenančius tautiečius, tačiau net ir būdamas ne pas juos už nakvynę nemokėjo nė cento. Ne tik už nakvynę – nemokamai jis pamatė ir lankytinų objektų, pavairavo jachtą, netgi ragavo dviem JAV prezidentams maistą gaminusio šefo patiekalų.
Rokas tiki, kad viskas priklauso nuo paties žmogaus – kiek pats jis yra laisvas, kiek nebijo pirmas su šypsena pasisveikinti. „Pavyzdžiui, taip buvo su vienu žmogumi Vašingtone. Būdamas prie Baltųjų rūmų užkalbinau vyrą, pradėjom kalbėtis – apie mano idėją, apie vertybes. Jis pakvietė mane pusryčių, o mano moto – „always say yes to adventure“ (visada sakyk „taip“ nuotykiams)“, – pasakojo lietuvis. Paaiškėjo, kad vyras – aukštas pareigas „McCann Health“ organizacijoje užimantis Danielis Carucci.
Jis galiausiai buvo pakviestas į naujojo pažįstamo 60-ojo gimtadienio vakarėlį. Žinoma, Rokas sutiko, nes tai ir vėl nauji nuotykiai. Gimtadienyje lietuvis ir susipažino su buvusiu Baltųjų rūmų šefu Patrice Olivonu, kuris gamino maistą Billui Clintinui ir George'ui W.Bushui. „Man irgi pasisekė paragauti galbūt to paties, ką ragavo JAV prezidentai“, – juokėsi Rokas.
Keliose vietose Rokas ir nakvojo nemokamai mainais į kelių valandų pagalbą namų savininkams. Tačiau santykiai ir ten Rokui buvo ypatingi – jau po kelių dienų jis jautėsi tarsi šeimos narys, kartu su jais vyko apžiūrėti lankytinų vietų.
„Su jais praleidau laiką, jiems padėjau susitvarkyti namus, o gavau naujų pažinčių – draugų, įspūdžių. Netgi gavau progą pavairuoti brangią jachtą, kuria plaukiojo namų savininkas. Ir viskas ne už pinigus, o už gražų požiūrį“, – džiaugėsi Rokas.
Dar viena įdomi istorija. Prie Centrinio parko įėjimo jis susipažino su mergina, kuri jau po pusvalandžio pokalbio pakvietė jį į šeimos šventę Konektikute. „Always say yes to adventure“ – kitą dieną jau pirkau bilietus“, – pasakojo Rokas. Tik ten nuvykęs jis sužinojo, kad yra dominikiečių šeimos susibūrime – penkiametės gimtadienyje, kur beveik niekas nekalba angliškai.
„Dominikiečiai tikrai siaučia. Susibūrimas prasidėjo su 20 žmonių, o vakarėlis baigėsi su 80 – visi šnekėjo, juokėsi, ir visa tai vyko ispaniškai“, – linksmus įspūdžius pasakojo lietuvis. Rokas mergaitei bei jos šeimai įteikė ir dovaną – su vaizdo kamera ir dronu nufilmavo vaizdo klipą.
Vašingtone jis dvi dienas taip pat praleido pas amerikietį, kuris iki pensijos dirbo Nacionalinio saugumo agentūroje JAV. „Jis buvo tas, kuris prisidėjo prie perversmo JAV įstatymuose“, – pasakojo Rokas.
Jamie Shoemakeris dirbo dar tuomet, kai galiojo draudimas homoseksualiems žmonėms dirbti valstybinėse įstaigose. Jo vadovai, sužinoję apie vyro orientaciją, jį norėjo atleisti, tačiau J.Shoemakeris stojo į kovą ir galiausiai buvo grąžintas į pareigas. Jo istorija 1980 m. atsidūrė pirmajame „The Washington Post“ laikraščio puslapyje.
Rokas atrado galimybę ir nemokamai apsilankyti milžiniškame festivalyje „Lollapalooza“ – kelias dienas jis ten savanoriavo, o tuomet galėjo mėgautis muzika kaip lankytojas.
Pagrindinė idėja – įkvėpti kitus
„Į JAV reikia atvykti ne į viešbučius, o stengtis pasijusti vietiniu, – įsitikinęs Rokas. – Man tai pavyko. Tik šešios savaitės, o pamačiau tiek, kad sunku patikėti. Nuo muziejų iki bibliotekų, lankytinų vietų. Čia, JAV, kiekvienas turi apsilankyti, kad suprastų, kaip viskas yra pritaikyta žmogui“, – šalimi žavėjosi Rokas. Jam didžiausią įspūdį paliko nemokami muziejai, sveiko maisto pasiūla ir jo kainos, orientacija ne tik į aukštesnę klasę, bet ir į viduriniąją.
Kur toliau? Iki rudens Rokas planuoja pabaigti projektą, tačiau iki tol dar tikisi apsilankyti San Fransiske, grįžti į Vašingtoną. „O kadangi mano darbai gali būti padaryti ir nuotoliniu būdu, kas žino – gal jie bus baigti iš kokios Meksikos“, – sakė Rokas.
Rokas pasakojo, kad jo kelione stebėjosi ne vienas – juk lietuvis į nepažįstamą šalį leidosi be plano, be kreditinės kortelės, be aiškių nakvynės vietų. „Svarbiausia – atsisakyti neigiamo požiūrio. Tuomet suprasi, kad viskas gali būti labai gražu“, – savo filosofiją aiškino jis.
„Nuo ko pradėti? Nuo savęs. Tapti plačių pažiūrų, atsisakyti cinizmo, neigiamo požiūrio, kalbėti su visais – kaip ir apie knygas, nespręsti apie juos iš viršelio. Patikėti, kad viskas įmanoma. Nereikia didelių turtų, kad keliautum“, – įsitikinęs Rokas.
Todėl Rokas ir nori viską įamžinti vaizdo kamera. „Mano pagrindinė idėja – įkvėpti kitus daryti daugiau, nei jie įsivaizdavo, kad gali“, – reziumavo Rokas.
