A.Hitleris slėpėsi Vilko guolyje, esančiame tankiame miške šiaurės rytų Lenkijoje, didžiąją karo dalį. Tai buvo strategiškai patogi vieta – Rytų frontas buvo visai netoli. Nacių diktatorius šiame slaptame komplekse tarp 1941 ir 1944 m. čia praleido 850 dienų.
Kompleksas – išties galingas. Čia yra 200 konstrukcijų, įskaitant ir du lėktuvų pakilimo takus ir traukinių stotį. Čia apsigyveno apie 2 tūkst. žmonių. Vilko guolį saugojo priešlėktuviniai ginklai ir minomis nusėti laukai.
Kai A.Hitleris grįžo į savo bunkerį Berlyne 1944 m., naciai sugriovė didžiąją daugumą pastatų Vilko guolyje, tačiau dalis statinių išliko. Ir tiek metų jie teberiogso apgriauti, apaugę medžiais ir samanomis.
Vilko guolis per metus pritraukia apie 300 tūkst. lankytojų. 250 hektarų teritorija yra svarbi Mazūrijos ežerų krašto turizmo dalis, tačiau Srokovo miško prižiūrėtojai tvirtina, kad kompleksas griūna, ir jam būtina renovacija.
Tačiau planuose – ne tik renovacija, bet ir ambicingi planai, kaip šią vietą paversti geriau pritaikytą turistams. Atsirastų restoranas, naujų pastatų, viešbutis-bunkeris, informacinės lentos.
Yra net siūlymas čia pastatyti žmogaus dydžio manekenus su nacių uniformomis. Vilko guolyje pulkininkas Clausas von Stauffenbergas mėgino nužudyti A.Hitlerį su bomba, paslėpta lagaminėlyje. 1944 m. liepos 20 d. bomba buvo susprogdinta, mirė 4 ir buvo sužeisti 20 žmonių. A.Hitleris patyrė tik nedidelius sužeidimus.
Operacija Valkirija buvo įamžinta ir 2008 m. filme, kuriame vaidino Tomas Cruise'as. Viena iš planuojamų atrakcijų yra atkurti šios atakos vaizdus pasitelkus manekenus. Yra planuojama ir Vilko guolyje rengti ir istorines rekonstrukcijas.
Visi šie užmojai sukėlė nerimą, kad patrauklesnė vieta ir karinės rekonstrukcijos pritrauks neonacių piligrimus. Lenkijos istorikas profesorius Pawelas Machcewiczius BBC planus apibūdino kaip moraliai abejotinus.
„Ekspozicijos turėtų paaiškinti istoriją, kontekstualizuoti vietą, bet ne ją visiškai užgožti, – sakė jis. – Randai, kuriuos paliko karas, turėtų išlikti ir būti pristatomi kaip pamoka, perspėjimas.“
Jis išreiškė nerimą, kad vieta galėtų virsti niūriu Disneilendu, kuris netgi galėtų skatinti žavėjimąsi nacistine Vokietija ir A.Hitleriu.
Diskusijos, kaip elgtis su A.Hitlerio ir Trečiojo Reicho palikimu, visuomet būna jautrios. Berlyne kilo nemažai pasipiktinimo, kai miesto valdžia nusprendė pastatyti informacinę lentelę vietoje, kur nusižudė A.Hitleris.
1945 m. balandžio 30 d. A.Hitleris ir Eva Braun nusišovė Führerbunker, tuomet buvo sudeginti sode virš jo. Šešis dešimtmečius ši vieta specialiai buvo palaidota po niekuo neišsiskiriančia automobilių stovėjimo aikštele, nebuvo jokių ženklų apie jos istoriją.
2006 m. buvo pastatyta lenta, žyminti A.Hitlerio savižudybės vietą. Joje aprašyta istorija, pateiktas ir bunkerio planas. Toks miesto valdžios žingsnis sukėlė kritiką, kad taip reklamuojamas tamsusis turizmas, ir kad ši vieta gali tapti neonacių piligrimine vieta.
