Tibetiečių Naujųjų metų šventė sutinkama pagal Mėnulio kalendorių – pirmąją jauno mėnulio dieną ir švenčiama laikantis visų seniausių amžių dvelksmą išlaikiusių tradicijų. Šios šventės tradicija artima mūsų Kūčioms. Tai šviesos pergalės prieš tamsą, gėrio – prieš blogį, vilties ir naujo gyvenimo pradžios šventė. Jos metu tarsi persikeičia pasaulis, ir viskas sugrįžta į pirmapradį laiką, į vieną, vientisą erdvę.
Pagal tibetiečių tradiciją, visą savaitę prieš Losarą atliekamos įvairios apsivalymo apeigos. Ugniai ir vandeniui čia skiriama ypatinga reikšmė. Ugnis sunaikina apdulkėjusius šventyklų altorius puošusius baltus šilko šalikus, išblukusias popierines gėles, sudėvėtus vienuolių drabužius, sudūlėjusius ritualinius tekstus, nublukusias maldų vėliavas, nes tikima, kad Naujųjų metų dieną viskas bus atkurta iš naujo...
Nuo 2008-ųjų, kai protestuodami prieš Kinijos represijas Tibete susidegino pusantro šimto tibetiečių, Losaro šventimas tiek okupuotame Tibete, tiek ir tremtyje nebėra toks džiugus ir šurmulingas kaip anksčiau.
Tradicija Vilniuje, Tibeto skvere, minėti tibetiečių Naujuosius metus gimė 2011-aisiais. Tokiu būdu išreiškiamas simbolinis solidarumas su tibetiečių tauta linkint jiems geresnių, šviesesnių ir viltingesnių ateinančių metų.
