3 kelionės būdai
Pirmas būdas, anot Egidijaus, – vykti su kelionių organizatoriumi. „Sumokėsit didelius pinigus, apvažiuosit nacionalinius parkus, pamatysit išsigandusius lemūrus, bet nepamatysit tikrojo Madagaskaro“, – dėstė lietuvis.
Antras būdas – pačiam susiorganizuoti kelionę ir pasisamdyti vietinį vairuotoją-gidą. Toks gidas vežiotų jus ten, kur panorėsit, padėtų susirasti nakvynę, maisto, pats rekomenduotų vertų aplankyti vietų ir būtų jūsų paslaugomis 24 valandas per parą. Tai atsieitų apie 60 Eur už dieną (plius degalai).
„Ir trečias būdas keliauti – pats pigiausias ir nepatogiausias, bet daugiausiai įspūdžių paliekantis. Tai yra: skristi ten ir naudotis viešuoju transportu – autobusiukais. Į juos kraunama tiek, kiek telpa – ir žmonių, ir krovinių. Nėra patogu, bet labai pigu, o nuotaika ten labai gera – žmonės linksmi, bendrauja. Gali taip labai pigiai apvažiuoti visą šalį, bet tai atima ir daug laiko“, – atskleidė Egidijus.
Kiti variantai yra arba brangūs (taksi), arba Egidijaus tikrai nesiūlomi. Pavyzdžiui – pačiam vairuoti automobilį Madagaskare.
„Ten nėra kelio ženklų, nesilaikoma taisyklių, visi važinėja be vairuotojo pažymėjimo (svarbiausia, kai policija sustabdo, kad būtum susimokėjęs kelių mokestį)“, – vairavimo ypatybes dėstė keliautojas. Dėl šių priežasčių įmonės nenori nuomoti tik automobilių svetimšaliui – supranta, kad jam saugiai vairuoti šalyje būtų didelis iššūkis.
Egidijus pirmajai kelionei į Madagaskarą (grįžimui jau rengiasi) pasirinko antrąjį būdą. Praėjusių metų pavasarį į šią salą jis išskrido iš anksto internetu susiradęs vairuotoją-gidą. Vienas. Žmona šiek tiek pabijojo tokios šalies, nenorėjo vykti, bet nesibaimino į ją išleisti vieno vyro. „Aš jau daug keliavęs vienas. Seniau gal bijodavo, bet jau pripratus“, – juokėsi jis.
Ką galima pamatyti nusukus nuo turistinių takų
Egidijaus netraukė turistinės vietos ir poilsiautojų apgulti kurortai. Priešingai – jo maršrute buvo vietovės, kurių gyventojai užsieniečių nemato, o vaikai net, pavyzdžiui, pirmą kartą išvydo baltaodį.
„Dažniausiai iš anksto prieš kelionę internetu susirandi vairuotoją, jam papasakoji, ko nori, ir jis sudaro visą kelionės grafiką iš anksto“, – pasakojo Egidijus. Jo pasirinktai agentūrai lietuvis buvo pirmas toks, jo žodžiais tariant, keistas klientas.
„Visi renkasi įžymiausias vietas, o aš prašiau, kad man parodytų ką kita – kaimus, kaip gyvena žmones, vietas, kur nesilanko turistai“, – apie kelionės planavimą pasakojo jis. Vietiniai kelionės organizatoriai net bandė jį atkalbėti – esą taip nieko gražaus nebus pamatyta.
Bet Egidijus užsispyrė, ir jo patirtis parodė, kad buvo teisus. „Tai yra be galo nuostabi šalis. Nuostabiai graži, o tokių laimingų žmonių dar niekur nebuvau sutikęs. Ten daug skurdo, bet ir tiek daug laimingų žmonių – tai mane išties apstulbino“, – prisipažino jis.
Kurortuose vakarinėje šalies dalyje gali pasijusti lyg Europoje – čia turtingi europiečiai prisipirkę vilų, prisistatę jachtų. Vakariečio akimis žvelgiant į pietinės ir rytinės – skurdesnės – Madagaskaro dalies gyventojų buitį, gali darytis liūdna. Žmonės triūsia nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro – tam, kad per mėnesį uždirbtum 20 Eur, reikia įdėti daug darbo. Dirba net vaikai. Egidijus pasakojo, kad jį šokiravo 5–7 metų vaikučiai, kurie skaldo akmenis kelių taisymui. Tokie vaikai ir skurdžios šeimos išvis dirba net ne už pinigus, o už ryžius.
Ryžių auginimas rytinėje salos pusėje prie Indijos vandenyno yra vienas populiariausių darbų, kartu su žuvininkyste. „Bet jei įvažiuoji į džiungles, ten visiškai nieko nėra. Žmonės be bananų nieko neturi. Galvijų ten neįmanoma auginti, nes nėra kur jų ganyti. Turi nebent vištų“, – pasakojo Egidijus.
Tokiuose džiunglėse pasislėpusiuose kaimeliuose visas gyventojų uždarbis yra toks, kiek parduoda bananų pravažiuojantiems žmonėms. Jeigu gyvenvietė įsikūrusi prie kelio – dar jai šiek tiek lengviau. Tačiau Egidijus lankėsi ir tokiose vietose, kur žmonės gyvena tarsi atsiskyrę nuo likusio pasaulio.
Pavyzdžiui, vienas kaimelis nuo pagrindinio kelio buvo nutolęs apie 30 km. „Ten mane pamatę vaikai net išsigando – bėgo, klykė. Jie pirmą kartą pamatė baltaodį“, – pasakojo lietuvis. Toliau nuo civilizacijos, džiunglėse esančiuose kaimeliuose, net nebūna mokyklų. Ką jau kalbėti apie elektrą. Bet vėlgi, Egidijus pabrėžia – žmonės čia atrodo be galo laimingi ir nuoširdūs.
„Jie visuomet šypsosi, labai žiūri į akis, jų nenuleidžia – yra labai smalsūs. Ir tokie geranoriški – paprašius nieko neatsako“, – pagyrų Madagaskaro gyventojams negailėjo lietuvis. Jį ypač žavėjo, kad, kai išsitraukdavo fotoaparatą, kaimelių gyventojai net eidavo persirengti, pasipuošti, noriai pozuodavo ir paskui žiūrėdavo nuotraukas – tiek jiems patiko bendrauti su užsieniečiu.
Lietuvis keliautojams dar pataria, kad vykstant į nuošalesne vietas nepamirštumėte dovanų. O geriausios yra pieštukai, spalvinimo knygelės, sąsiuviniai vaikams.
„Aš esu visada prieš pinigų davimą – taip skatini žmones mesti darbus ir eiti prašyti pinigų, nes taip patogiau, lengviau, – aiškino jis. – O dar tokių laimingų vaikų nebuvau matęs, kaip jie, kai gaudavo spalvotų pieštukų. Jie net neprašo pinigų – už bananus prašo pieštukų.“
Įspūdingiausias dalykas Madagaskare, apie kurį ne visi žino
Kelių tokių kaimelių vienintelis ryšys su likusiu pasauliu – traukinys, kuris pravažiuoja du kartus per savaitę. Anot Egidijaus, šis maršrutas yra įspūdingiausias dalykas Madagaskare, bet apie jį ne visi žino. Traukinys, apie 200 km vykstantis maršrutu Fianarantsoa–Manakara, važiuoja per džiungles ir yra vienas įdomiausių maršrutų pasaulyje.
„Juo veža ir krovinius, ir žmones. Sustoja tam tikruose džiunglių miesteliuose, į kuriuos neveda joks kelias – yra tik geležinkelio bėgiai. Tas miestelis gyvena iš to, kiek gyventojai parduoda bananų ir jų verdamų spurgyčių traukinio žmonėms. Iš to paties traukinio perka miltus, ryžius. Toks visas jų gyvenimas“, – pasakojo Egidijus. Patiems gyventojams išvykti traukiniu kur nors yra per brangu – bilietas gali atsieiti kone mėnesio uždarbį.
Lietuvis planavo vykti šiuo maršrutu, bet nepasisekė – traukinys vėlavo daugiau nei pusdienį, tad pasivažinėjimą juo atidėjo kitai kelionei į Madagaskarą.
„Tik jis jau atrandamas keliautojų – reikia kuo greičiau skubėti su juo važiuoti, nes turistai jį sugadins. Jau dabar yra vienas vagonas, skirtas tik jiems. Praras tie miesteliai romantiką, grožį. Pinigai viską sugadina“, – kalbėjo Egidijus.
O kaip su lemūrais ir baobabais, kurie bene pirmiausia iškyla galvoje išgirdus žodį „Madagaskaras“? Baobabai yra išties įspūdingi – Egidijus pasakojo, kad yra nenusakomas jausmas stovėti prie tokių gigantiškų medžių, net šiurpsta oda.
Tačiau lemūrai gali ir nenudžiuginti. „Nacionaliniai parkai Madagaskare yra ganėtinai brangūs – dviem žmonėms išeina apie 50 Eur. 20 Eur sumoki už bilietą, o likusius eurus – varovams, kad jie eitų ir varytų gyvūnus į tam tikras prieinamas vietas, iš kurių turistai galėtų juos pamatyti“, – pasakojo Egidijus.
Jis buvo pasirengęs aplankyti bent kelis parkus, tačiau jau pirmajame planus pakeitė. „Kai pamačiau, kaip elgiamasi su gyvūnais, noro nebeliko. Lemūrai yra labai meilūs, gyvena būriais. O dėl turistų jie traumuojami – sėdi ant šakų išsigandę, pavargę. Nebenorėjau to matyti“, – atviravo keliautojas.
Jis pridūrė, kad jeigu turi laiko ir keliauji po šalį, gali natūralioje gamtoje pamatyti ir lemūrų, ir driežų, ir dar įvairiausių gyvių, kurių niekur kitur neišvystum. Skaičiuojama, kad apie 70–80 proc. Madagaskaro gyvūnijos ir augmenijos niekur kitur pasaulyje natūraliai nėra. Dėl savo išskirtinumo Madagaskaras net pavadinamas „aštuntuoju žemynu“.
„Net patyrę keliautojai sako, kad atvažiuoji į Madagaskarą ir iškart pasijunti kaip kitame pasaulyje“, – tikino Egidijus.
Kai pamačiau, kaip elgiamasi su gyvūnais, noro nebeliko. Lemūrai yra labai meilūs, gyvena būriais. O dėl turistų jie traumuojami.
Pasirodė be galo saugi šalis
Užsienio reikalų ministerija Madagaskarą yra įtraukusį į šalių, į kurias vykstant rekomenduojama atkreipti dėmesį į kelionės saugumą, sąrašą. Paminima, kad šalyje tvyro politinė įtampa, pietinėje dalyje vyksta ginkluoti užpuolimai. „Šalyje aukštas nusikalstamumo lygis, todėl patariama imtis būtinų atsargumo priemonių visose Madagaskaro dalyse“, – rašoma rekomendacijose.
Egidijaus patirtis – visiškai priešinga. Tai jam pasirodė be galo saugi šalis, ir tą patį tvirtino kiti jo sutikti keliautojai. Viena ispanė mergina po Madagaskarą keliavo visą mėnesį ir nepatyrė jokių pavojų.
Situacija, anot Egidijaus, kiek kitokia sostinėje Antananaryve arba kituose dideliuose miestuose, kur išties gali būti neramumų. Jį, tiesa, nustebino daug kur stovintys policijos pareigūnai su automatais. Vietiniai pasakojo, kad taip yra ne dėl nusikalstamumo lygio, o dėl politinės įtampos – kad žmonės nesukiltų.
„Bet jeigu esi turistas ir dar baltaodis – čia viskas labai saugu ir labai lengva“, – patikino Egidijus.
Didžiausias pavojus keliautojui Madagaskare gali būti maliarija, ypač jeigu vykstate į džiungles. Čia kyla rizika dėl Plasmodium falciparum, kuri sukelia rimčiausias ligos formas. Todėl patartina vykstant į džiungles ar rytinę salos pusę turėti su savimi vaistų, kaip tą ir padarė Egidijus.
Kilogramas šviežių keptų krevečių – 2 Eur
Kiek kainuoja nuvykti į tą „kitą pasaulį“? Egidijus atviravo, kad trys savaitės visiškai netaupant jam kainavo 1,6–1,7 tūkst. eurų – neskaitant lėktuvo bilietų. Už tiek jis turėjo asmeninį vairuotoją su automobiliu, nakvynes, maistą ir viską, ko tik galėtų prireikti. Keliaujant dviese kaina dvigubai neišaugtų, nes kai kurios išlaidos nedidėtų, pavyzdžiui, automobilio nuoma.
Maistas Madagaskare nebrangus. Tarkim, vietinėje valgykloje galima sočiai pavalgyti už 2 Eur, jeigu nori kiek prabangiau – geresniame restorane pakaks 5 Eur.
Egidijui itin įstrigo, kai viename kaimelyje prie jūros matė, kaip iš jūros gyventojai traukia krevetes. Žvejų jis paprašė parduoti kilogramą jų, čia pat jos lietuviui ir buvo iškeptos. Ir tai – vos už 2 Eur. „Gidas dar sakė, kad nuo manęs jie dvigubai nulupo“, – juokėsi keliautojas.
Naktis viešbutėliuose Egidijui kainavo 10–30 Eur. „Švaru, tvarkinga, paprasta. Aišku, jeigu nori prabangos, gali rasti ir už 100 Eur per naktį“, – pasakojo jis.
Nebrangus ten ir nekilnojamasis turtas. Egidijus atskleidė, kad kitą kartą – arba ateinantį rudenį, arba pavasarį – į Madagaskarą vyks jau su žmona, dar ilgesniam laikui, ir čia galbūt net pasidairys namo prie jūros. „Tai vienintelė vieta pasaulyje, kur man viskas patiko, – prisipažino jis. – Madagaskaras labai įstrigo į širdį.“
