Rūjienos apskrityje, netoli sienos su Estija, Zemīčiai savo rankomis kuria užburiančią erdvę. Nebuvo ir nėra tai lengva. „Jeigu būčiau turėjusi konkretų planą, kaip viską reikia restauruoti, kaip viskas turi atrodyti, jau būčiau išprotėjusi, – ir juokais, ir rimtai sako Ieva Zemītė. – Tiesiog mastas yra be galo didelis, sunku viską suvokti.“
Tad šeima viską daro palaipsniui, kaip patys sako – langas po lango, kambarys po kambario. Senasis restauruojamas dvaras su akį traukiančia didele medine veranda harmoningai įsilieja į jį supantį kvepiantį ir žalią sodą. Ievos puoselėjamas sodas – lyg paveikslas, pripildytas įvairiais kvapais ir romantiškomis detalėmis.
Kaip pora pasakoja 15min, jie norėjo sukurti vietą, kur žmonės tiesiog atvyktų pasivaikščioti ir pasikalbėti. Juk dabar tam jau retai turima laiko.
Po didžiojo gaisro – nauja era
Dvaro sodybos istorija siekia dar XVI a. Dabartiniai dvaro rūmai ir dauguma kitų pastatų čia iškilo XVIII a., tačiau nauja era išaušo tik šiame amžiuje.
