Kelionė į Portugaliją prasidėjo įspūdingai. Skrydį pirmyn iš Kauno į Londoną lydėjo britų naikintuvai. „Ryanair“ lėktuvas apsuko ne vieną ratą virš jūros, kol galiausiai buvo nukreiptas į Stanstedo oro uostą, nors turėjo leistis Lutone.
Lėktuvą apsupo ginkluoti pareigūnai, o keleiviams buvo liepta išsilaipinant visus savo rankinio bagažo daiktus palikti tiesiai ant nusileidimo tako.
Aš, pasiėmusi knygą „Naktinis traukinys į Lisaboną“, kurią planavau skaityti laukdama skrydžio į Farą, pirmąkart gyvenime taip džiaugiausi, kad iki kito skrydžio man liko maždaug 7 valandos. Tiesa, knygos net neatsiverčiau, nes kartu su visais keleiviais atsidūriau tarsi filme.
Lėktuvą apsupo ginkluoti pareigūnai, o keleiviams buvo liepta išsilaipinant visus savo rankinio bagažo daiktus palikti tiesiai ant nusileidimo tako. Buvome sulaipinti į autobusą, laukėme jame, tada mus nugabeno į atvykimo patalpas, kuriose vėl laukėme – kol bus patikrinti mūsų daiktai ir galėsime juos atgauti.
Po 4 val. laukimo be daiktų ir jokios tikslios informacijos pradėjau daug rimčiau nerimauti, ar visgi suspėsiu į kitą skrydį. Galiausiai paaiškėjo, kad buvo melagingai pranešta apie sprogmenį. Dar to negana – pervežimo metu iš Stanstedo į Lutono oro uostą sugedo autobusas ir mus visus išlaipino tiesiog greitkelyje laukti kito transporto. Jau darėsi smalsu, kokių netikėtumų sulauksiu toliau, bet tos pačios dienos vėlyvą vakarą jau leidausi lėktuvo laiptais ant tropikais kvepiančios pietinės Portugalijos žemės.
Svarbu ne tik, kur keliauji, bet ir su kuo. Aš šiuo metu gyvenu Klaipėdoje, o pusseserė Londone, bet spontaniškoms kelionėms abi esam pasiruošusios visada. O ir jau patikrintos prieš tai buvusių kelionių – žinome viena kitos poreikius, galimybes ir patikimumą.
Šioje kelionėje nusprendėm, kad stengsimės sutilpti į kuo minimalesnį biudžetą, buvom tikros dėl pirmųjų nakvynių ir kelių pagrindinių vietų, kurias pamatysime, žinojom, kad nuomosimės mašiną, o visa kita palikom portugališkiems nuotykių vėjams. Aišku, viskas priklauso nuo asmeninių savybių – mes tiesiog mėgstam palikti vietos nežinomybei ir labai daug ką sugebam nuspręsti čia ir dabar.
Kaip surasti nakvynę Portugalijoje?
Esminis klausimas keliaujant. Mums jis nesukėlė problemų, nes esam visiškai neišrankios – nors ir palapinėje ant vandenyno kranto... Kokie variantai išvis yra?
Portugalijoje nakvynę rasti nesunku, tik reikia skirti laiko paieškoms. Portalas „Airbnb“ pravers tiems, kurie savo maršrutą planuoja iš anksto ir turi daugiau laiko nakvynių paieškoms – tiesa, daug nebrangių ir gražių nakvynės vietų yra už miesto.
Pačiuose miestuose daug nakvynės namų – tačiau jų minusas tas, kad neturi beveik jokio privatumo ir kambariai dažniausiai būna 8–16 vietų.
Svečių namų ir apartamentų galima rasti tiesiog nuvykus į kurortinius miestelius, bet nemokant portugalų kalbos nėra labai paprasta – tokia loterija gali atimti daug laiko bei pastangų.
Mums pasisekė, nes aš pažįstu vietinius portugalus, kurie mus ypač svetingai priėmė miestelyje Vila Real de San Antonio, kur kitapus kanalo matėm Ispaniją.
Kadangi keliavom po šalį Lisabonos link, vieną nakvynę jau kelionės metu tai pačiai dienai užsisakėm per „Booking.com“ – tai studijos tipo apartamentai „Iberlagos“ viešbutyje Lagos mieste.
Šią vietą ypač rekomenduoju: kambarys puikus, o vaizdas, kuris atsivėrė iš kambario terasos – tai baseinas, palmės ir vandenynas.
Lisabonoje praleidom dvi naktis, nors planavom tik vieną. Pirmąją apsistojom pas keliautoją iš „Couchsurfing“ portalo, o antrąją pas draugus.
Taigi, kur apsistoti Portugalijoje, rasti visiškai nesunku, tereikia išsirinkti ir sugalvoti savo variantą: stovyklavietės, viešbučiai, nakvynės namai, apartamentai, kambarių nuoma, pažįstamų rekomendacijos, kiti keliautojai, o net ir gatvėje sustojus ar artimiausioje kavinukėje pasiklausti vietinių visada galima.
Ko paragauti Portugalijoje?
Šalis pradžiugins visus jūros gėrybių, žuvies ir desertų valgytojus, o kur dar vietos vaisiai, alyvuogės, sūriai... Maistas nebrangus, šviežias ir labai skanus. Portugalų virtuvė turtinga įvairiausiais bacalhau (menkės) paruošimo būdais, tuno ir aštuonkojų salotomis bei užkandžiais (tapas).
Pusryčiams – intensyvaus skonio portugališka kava, ką tik iškepti kruasanai ir tradiciniai pyragaičiai Pasteis de Nata. Lisabonoje netoli Belem bokšto esančioje „Pasteis de Belem“ gamyklėlėje/kavinukėje neišsigąskite didelės eilės (ji juda labai greitai) ir paragaukite elegantiškai pateikiamų tradicinių Pasteis de Belem pyragaičių.
Labai smagu sėdėti lauko kavinukėse ir gurkšnoti baltą arba raudoną portugališką sangriją su vaisiais. Mus nustebino žalias vynas ir prajuokino portugališko vyšnių likerio Ginjinha ragavimas – Lisabonos centre esančioje Rossio aikštėje, „A Ginjinha“ bare, driekiasi turistų eilės šiam gėrimui paragauti.
Jei būsite, paprašykite, kad gėrimą įpiltų į šokoladinį „stikliuką“.
Aš kelionėje visada nusipirkdavau apelsinų, jie tokie sultingi ir gaivinantys – skanaudavau vis ant kokios uolos su vaizdu į Atlanto vandenyną.
Kelionės maršrutas: nuo Faro iki Lisabonos
Kai norisi atsiriboti nuo kasdienybės ir nuo miestietiško gyvenimo ritmo bei pasigrožėti gamta, pasimėgauti saule ir paplūdimiais – geriausias pasirinkimas Portugalijoje yra Algarvės regionas.
Tai pietinė šalies dalis, kurios pakrantes skalauja Atlanto vandenynas, o saulė šviečia ištisus metus. Įsivaizduokite – pabundi ryte, o be galo žydrame danguje nėra nė vieno debesėlio.
Mes keliavome spalio 4–11 d., o temperatūra kilo net iki 30 laipsnių. Labai gaila, bet ši aukšta temperatūra dabar sukėlė gaisrus šalyje.
Pirmąją dieną mes praleidome miestelyje Vila Real de Santo Antonio besidegindamos prie vandenyno. Vanduo – maudynėms tinkamos temperatūros, o saulė kaitri, todėl apsauginis kremas tikrai reikalingas. Pats miestelis nedidelis, bet labai jaukus. Prie pat Ispanijos sienos, todėl galima lengvai aplankyti ir pietinės Ispanijos kurortus.
Antrąją dieną keliavome traukiniu į Tavyrą. Susisiekimas traukiniais labai patogus ir nebrangus, o ir traukiniai vyksta pakankamai dažnai. Miestas kurortinis, įdomu pasivaikščioti siauromis gatvelėmis, kurių išdėstymas stebina šaligatvių susiaurėjimais, neįprasta pastatų architektūra ir žydinčiais augalais.
Verta pamatyti Tavyros pilies liekanas ir čia esantį sodą. Plotas nėra didelis, bet atsiveria graži miesto panorama. Visoje Algarvės regiono architektūroje vyrauja balta spalva, tą ypač galima pastebėti žvelgiant į miestus nuo kalvų.
Pėsčiųjų takai palei upę apsodinti palmėmis, groja gyva muzika. Keltas kelia į Tavyros salą, kur driekiasi 10 km smėlėto paplūdimio juosta, o vanduo ypač žydras ir skaidrus. Keliaujant keltu upe, kuri įteka į Atlanto vandenyną, galima išvysti flamingus, o žvejybiniai laiveliai ir jachtos tik sustiprina nerūpestingą atostogų pojūtį.
Trečiąją dieną traukiniu keliavome iki Faro ir prie pat traukinių stoties esančiu autobusu – iki Faro oro uosto, nes iš ten išsinuomojome mašiną (4 dienoms – 46 eurai). Susisiekimas vėlgi ypač patogus, o mašiną pasirinkome nuomotis iš oro uosto dėl geriausio kainų pasiūlymo.
Pačiam Farui skyrėme mažai laiko, bet tiek, kiek matėme – patiko. Meniškas senamiesčio ir paplūdimio kavinių interjeras nemažai pasako apie portugalų estetikos suvokimą. Kartais vienoje patalpoje galima rasti keletą skirtingų interjero sprendimų, kur kiekvienas atras sau jaukų kampelį. Tokia ir Portugalija – skirtinga, priklausomai nuo regiono, ir pilna kultūros, architektūros, gamtos, spalvų.
Tą pačią dieną važiuojant mašina – o taip patogiausia, norint pamatyti gražiausias pakrantes – sustojome Lagua paplūdimiuose: Praia da Marinha ir Praia de Benagil. Abu verti dėmesio, nes vaizdai užgniaužia kvapą.
Mums Praia da Marinha paplūdimys patiko labiau dėl pačios pakrantės, tačiau Praia de Benagil garsėja urvu, į kurį galima įplaukti užsisakius kelionę laivu arba išsinuomojus valtį ar net irklentę.
Atstumas tikrai nedidelis, tačiau kainos šiek tiek kandžiojasi, bet įspūdžiai neeiliniai. Patį urvą galima pamatyti ir iš viršaus užlipus ant uolų.
Toliau važiavome į Sagres pažiūrėti saulėlydžio. Pakeliui nusipirkome skanėstų ir Cabo de São Vicente (liet. Šv. Vincento kyšulys) prie švyturio palydėjome saulę. Paprastai čia būna vėjuota, todėl verta turėti šiltesnį megztuką. Jausmas – tarsi būtum ant pasaulio krašto, labai smagu klausytis, kaip vandenyno bangos atsimuša į olas, ir stebėti, kaip saulei nusileidus keičiasi pastelinė dangaus spalvų paletė.
Saulei nusileidus vykome į Lagos, apžiūrėjome naktinį miestą ir nakvojome „Iberlagos“ apartamentuose su vaizdu į vandenyną. Čia vandenynas nutolęs kelis šimtus metrų nuo kambario, o į baseiną naktį negalima, tad leidomės naktinėms maudynėms mėnulio apšviestose bangose. Nepraleiskit progos ir jūs, jei nakvosite „Iberlagos“, nes vieta tikrai tobula. Saulė teka ryte po 7 val. iš vandenyno gilumos, tad ir žadintuvą nusistatyti saulėtekiui pamatyti buvo verta.
Viena diena, o tiek įspūdžių, tad norom nenorom kitą rytą atsikeli išsišiepęs iki ausų, nekantraudamas, ką kelionė padovanos šiandien.
Ketvirtosios dienos pirmoji dalis prasidėjo vaikščiojant Lagos uolų Ponta da Piedade takeliais, vedančiais į slaptuosius paplūdimius.
Patarimas – būti apsiavus patogia laipiojimui avalyne ir turėti maudymosi kostiumėlį. O jei susiplanuotumėte praleisti visą dieną paplūdimyje tarp uolų, tikrai nepasigailėtumėte. Popiet nacionaliniais keliais patraukėme į šiaurę Lisabonos link.
Greitkeliai Portugalijoje mokami ir brangūs, o vietiniai keliai, taip pat geros būklės, tiks neskubantiems ir norintiems pamatyti nacionalinius parkus – akys vis klaidžiojo besikeičiančiais miškingų kalnų ir smėlėtų lygumų horizontais.
Į Lisaboną įvažiavome ilgiausiu Europoje Vasko da Gamos tiltu. Portugalijos sostinė pakerėjo iš pirmo žvilgsnio: miestas ant kalvų, spalvoti pastatai, vairavimo siauromis kalnuotomis gatvelėmis iššūkiai.
Eismas tikrai intensyvus, todėl mes stengėmės išvengti piko valandų ir tiesiog palikome mašiną nemokamoje aikštelėje prie namų, ir Lisaboną ištyrinėjome pėsčiomis bei viešuoju transportu (metro, autobusas, tramvajus) – tereikėjo įsigyti 24 val. galiojantį dienos transporto bilietą iš bilietų pardavimo automato, esančio metro stotyje.
„City Mapper“ programėlė telefone buvo nepakeičiama technologija sklandžiam atvykimui į norimus objektus.
Lisabona tokia marga, meniška, įdomi, pilna lankytinų vietų – kiekvienas atras, ką nuveikti. Mes turėjome tik vieną dieną miestui, todėl prioritetą teikėm bendram ritmui pajusti. Pasivaikščiokite Težo upės prieplauka nuo San Fransisko pojūčius sukeliančio Balandžio 25-osios tilto MAAT meno, architektūros ir technologijų muziejaus link, nuo kurio modernaus minimalistinio pastato stogo į vieną pusę atsiveria upės vaizdas, o į kitą pusę – spalvoti miesto namai.
Toliau keliaukite valčių prieplaukos Belem link ir pamatysite paminklą atradimams, Belem bokštą bei kitapus gatvės – Nacionalinius Belem rūmus.
Pereikite Laisvės aveniu žemyn Komercijos aikštės link, pasivaikščiokite išskirtinėmis Lisabonos senamiesčio gatvelėmis, pamatykite Lisabonos katedrą, Šv.Jurgio pilį, daugybę aikščių ir raudonus miesto stogus atveriančias panoramas. Mes saulę palydėjome grojant gyvai akustinei muzikai Miradouro de Santa Catarina apžvalgos aikštelėje.
Kiek matėme suvenyrų, gražiausi buvo būtent Lisabonoje, o geltonasis tramvajus – pagrindinis miesto elementas.
Priešpaskutinę dieną važiavome į Sintrą – pasakų kaimelį netoli Lisabonos. Tačiau pamačiusios eismo spūstis nusprendėme negaišti laiko ir pasilikti šį desertą kitam kartui. Išvykstant iš Sintros mūsų laukė dar du gamtos stebuklai – tai prie Kaskaiso miesto esantis Boca do Inferno (liet. Velnio burna) kyšulys ir vakariausias Europos taškas Cabo da Roca (liet. Uolos kyšulys).
Pusryčiai su tokiais kerinčiais vaizdais fone būna ne kiekvieną rytą. Pasidžiaugėme ir su dainomis patraukėm atgal Faro link, iš kur laukė skrydis atgal.
Tądien saulę palydėti nusprendėm nors ir Portugalijoje esančiame, bet Italija kvepiančiame Albufeiros paplūdimyje. Gaudėme paskutinius vitamino D spindulius, rinkome vandenyno kriaukles ir svajojome sustabdyti laiką šiame portugališkame rojuje. Obrigada (liet. ačiū)!
Daugiau kelionių vaizdų rasite autorės „Instagram“ paskyroje.
