Pasak apie 1200 kilometrų Lietuvos upėmis per trejus metus nuirklavusios ekspedicijos „Baidarė upėje“ vadovo Edgaro Vaškaičio, Lietuvoje – įdomus paradoksas.
Žmonių fizinis pajėgumas mažėja, tačiau fiziškai aktyvūs renginiai, aktyvios veiklos populiarėja: „Šis fenomenas pastebimas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Viena iš fiziškai aktyvaus laisvalaikio populiarėjimo priežasčių – pastaraisiais dešimtmečiais itin ryškus sėdimo darbo išaugimas, todėl fizinio aktyvumo trūkumą žmonės siekia kompensuoti laisvalaikio veikla.“ Pasak E.Vaškaičio, norint, kad laisvalaikio fiziškai aktyvios veiklos būtų ne tik naudingos, bet ir smagios, būtina pradėti nuo tinkamo pasirengimo.
Šių metų liepą trečius metus iš eilės „Active Trips“ organizuotoje ekspedicijoje „Baidarė upėje“ irklavo ne tik didelę baidarių irklavimo patirtį turintieji, bet ir tie, kurie į baidares sėdo pirmą kartą gyvenime. Kiekviena išvyka truko savaitę, o per dieną skirtingomis Lietuvos upėmis buvo nuirkluojama nuo 20 iki 70 kilometrų.
„Nors ir neirklavome sportiniu tempu, tačiau daugeliui ekspedicijos dalyvių iššūkiu tapo kartais daugiau nei dvigubas dienos atstumas baidarėmis, taip pat nuolatinis irklavimas diena po dienos“, – sako ekspedicijos „Baidarė upėje“ vadovas E.Vaškaitis. Natūralu, kad po plaukimų daugelis dalyvių jautė nuovargį ar raumenų skausmus, tačiau per visus trejus ekspedicijos metus nebuvo nė vieno dalyvio, kuris neįveiktų visų užsibrėžtų tikslų.
Baidarininkų tipai ir rekomendacijos dienos maršrutams
„Lietuvoje baidarės dažniausiai pasirenkamos rekreaciniais tikslais – tai yra laisvalaikio praleidimo būdas. Daugelis Lietuvos upių ramios, maršrutai nesudėtingi, tinkami poilsiui su šeima ar draugais. Įvairiuose turizmo žinynuose rekomenduojama per dieną baidarėmis nuirkluoti ne daugiau nei 25 kilometrus.
Šių rekomendacijų laikomasi ir šiandien, todėl retai siūlomi dienos maršrutai, ilgesni nei 25 kilometrai. Priklausomai nuo upės sudėtingumo, srovės greičio, kliūčių upėje ir kitų kriterijų, įprastai ilgiausi siūlomi dienos maršrutai būna trumpesni ir neskubant įveikiami per 6–8 valandas“, – žiniomis dalijasi „Baidarė upėje“ vadovas.
Pasak E. Vaškaičio, dalis baidarininkų sėdę į mažuosius laivelius ramiai dreifuoja pasroviui, mėgaujasi gamtos vaizdais, retsykiais pasiiria irklais pirmyn – šio tipo baidarininkams užtenka pusę dienos praleisti baidarėje, per kurią nusiiria 10–12 kilometrų. Kito tipo baidarininkai irklais darbuosi intensyviau, įveikia didesnius nuotolius, dalis jų renkasi savaitgalio išvykas baidarėmis su nakvyne gamtoje. „Nepriklausomai nuo to, kuriai grupei save priskiriate, didelė tikimybė, kad prieš sėsdami į baidarę apšilimo neatlikote, o po plaukimo tikriausiai esate patyrę jausmą, kai maudžia rankas, pečius ar skauda nugarą“, – teigia E. Vaškaitis.
Ilgus nuotolius padėjo įveikti tinkamas apšilimas
Ekspedicijos „Baidarė upėje“ vadovo teigimu, beveik 1200 kilometrų sveikai ir be skausmų nuirkluoti nebūtų pavykę be bendradarbiavimo su sveikatingumo ir sporto klubu „Apelsinas“, profesionalių trenerių patarimų, nuolatinio akcentavimo, kad prieš kiekvieną plaukimą baidare būtinas apšilimas. „Net ir patyrusiems baidarininkams buvo itin vertinga sužinoti, kurie raumenys dirba irkluojant baidarę, kaip taisyklingai atlikti specialius raumenis apšildančius pratimus“, – sako ekspedicijos vadovas E. Vaškaitis.
Plačiau apie tai, kodėl prieš plaukiant baidare būtinas planas, kokie svarbiausi raumenys dirba irkluojant baidare ir kaip taisyklingai atlikti specialiai irklavimui skirtą apšilimą – vaizdo reportaže kartu su sveikatingumo ir sporto klubo „Apelsinas“ treneriu Gediminu Simučiu.
