Vilniečių būrelis sako, kad kasmet plaukti Ūla tapo taisykle. Už 5,80 euro išsipirkus leidimą, už baidarės nuomą darbo dieną sumokėjus 10 eurų, galima grožėtis urbanizacijos nepaliestais vaizdais. Savaitgaliais Ūloje baidarių daugiau – leidžiama plaukti 100.
Varėnos rajone baidares nuomoja apie 80 punktų, populiariausios upės – Ūla, Merkys, Šalčia, Grūda. Varėnos krašto upes mėgsta ir turistai iš Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos.
„Didesnis apkrovimas palyginus su praeitais metais, tai praktiškai kiekvieną dieną daugiau mažiau būna. Čia neprikelsi tų kainų labai, nes konkurencija didelė, labai daug nuomotojų ir kiekvienais metais jų daugiau atsiranda. Maksimali kaina yra 25 eurai šeštadienį, o darbo dienom nuo 10 iki 15 eurų“, – pasakojo Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociacijos vadovas Artūras Svirnelis.
Baidarės populiarios ir Lazdijų rajone – Seiros, Baltosios Ančios upių maršrutais. Tačiau čia, skirtingai nei Varėnos rajone, kur dažnai turistai atvyksta tik paplaukioti, aktyvią pramogą dažnai užsisako ramaus poilsio ieškantys svečiai. Ežeras, tyla ir galimybė užsiimti kokia nors veikla – tai teikia kaimo turizmo sodyboms sėkmę, ir už tokį poilsį lietuviai negaili atverti piniginių.
„Šis sezonas, kai karšta, yra, geras – važiuoja, atostogauja. Galiu sakyti, kad Lietuvoje žmonės gal labiau atsigauna ekonomiškai, daugiau pinigų turi“, – sakė kaimo turizmo sodybos „Nieda“ savininkas Arūnas Palačionis.
„Sezono metu mes nesideram, o ne sezono metu ir kainos mažėja – tada mes lankstūs. Net tokių minčių nėra kelti kainų“, – kalbėjo kaimo turizmo sodybos „Trikojis“ savininkas Arūnas Daugėla.
Kaimo turizmo sodybų šeimininkai sako, kad pusė atvykstančiųjų yra nuolatiniai svečiai, išvažiuodami dažnai poilsį užsisako jau kitiems metams. Šią vasarą sodybos pilnos ne tik savaitgaliais, dauguma jų užsakytos iki rugsėjo.
„Manau, tikrai galima buvo užsidirbti. Ne paslaptis, kad sezonas prasidėjo balandžio mėnesį. Kainos išsilaikė panašios. Nes nakvynę rasti už 15 eurų buvo galima ir pernai, ir šiemet. Net už 15 eurų paprastą dieną galima gauti kai kokių papildomų paslaugų, pavyzdžiui, plaukimą baidarėmis arba edukacinius užsiėmimus, išsikepti dzūkiškas bandas“, – pasakojo Lazdijų turizmo informacijos centro direktorius Mantas Sabaliauskas.
Apgyvendinimo paslaugas Dzūkijoje siūlo apie 150 kaimo turizmo sodybų, Lietuvoje jų – daugiau nei 650, vienu metu gali ilsėtis apie 15 tūkst. atvykusiųjų. Maždaug 10 proc. sudaro turistai iš užsienio.
